„Woke“ (pabudimo) politikos pabaiga

Donaldo Trumpo priesaika, kad Jungtinės Valstijos „nebebus budrios“, nuskambėjusi kovo 4 d. kreipimesi į bendrą Kongreso sesiją, vis dar plačiai aptarinėjama  Kalifornijoje ir visoje šalyje.

„Woke“ (liet. „budrumas“, „atsibudęs“) tapo vienu pagrindinių prezidento rinkimų kampanijos taikinių. Pradėjęs antrąją kadenciją, D. Trumpas ėmėsi naikinti federalinę politiką ir iniciatyvas, kurias jis apibūdino kaip „budrias“.

Kas yra „woke“?

Šiuolaikinėje poliarizuotoje JAV politinėje aplinkoje terminas „woke“ gali reikšti skirtingus dalykus, priklausomai nuo to, kas jį vartoja.

„Jei paklausite žmonių, kas yra „woke“, manau, kad jie omenyje turi pasipriešinimą tiems, kurie palaiko marginalizuotų žmonių teises“, – sako Emory universiteto politologė Andra Gillespie. Pasak jos, šis terminas dažnai vartojamas kaip bendras progresyvių pažiūrų apibendrinimas, ypač kalbant apie tapatybės ir pilietinių teisių klausimus.

Konservatyvūs aktyvistai, įstatymų leidėjai ir politikai naudoja „woke“ kaip neigiamą etiketę liberalioms idėjoms ir iniciatyvoms.

Termino kilmė

Terminas „woke“ jau nuo XX a. pradžios buvo vartojamas afroamerikiečių bendruomenėje, siekiant atkreipti dėmesį į rasinę ir socialinę neteisybę. Vienas pirmųjų jį panaudojo panafrikiečių aktyvistas Marcusas Garvey 1923 m., o vėliau jį išpopuliarino bliuzo atlikėjas Lead Belly, dainuodamas apie Skotsboro berniukų bylą – devynių juodaodžių paauglių neteisingą apkaltinimą išprievartavimu 1931 m.

Po 2014 m. Fergusone nužudžius Maiklą Brauną, „woke“ terminas išplito už afroamerikiečių bendruomenės ribų ir tapo svarbia socialinio teisingumo kalbos dalimi.

Kaip D. Trumpas supranta „woke“ politiką?

„Wokeness“ – tai problema, „Wokeness“ yra blogai“, – sakė Donaldas Trumpas savo kalboje Kongresui.

Pasak Kembridžo žodyno, „wokeness“ reiškia sąmoningumą socialinių problemų – tokių kaip rasizmas ir nelygybė – atžvilgiu. Tačiau D. Trumpui šis terminas tapo simboliniu jo politinės kritikos taikiniu. Jo administracija siekia, kad iš federalinių dokumentų būtų pašalinti visi terminai, susiję su šia kultūra, pavyzdžiui, „seksualumas“, „transseksualumas“, „nebinarinis“, „klimato krizė“ ir „rasizmas“.

D. Trumpas „woke“ sieja su politika ir iniciatyvomis, kurios palankios mažumų grupėms – moterims, imigrantams, LGBTQ+ bendruomenei. Jis pasisako prieš:

• LGBTQ+ teises – judėjimą už lygybę ir prieš diskriminaciją dėl lytinės tapatybės ar orientacijos.
• Lytį patvirtinančią priežiūrą – medicinos, psichologinę ar kitokią pagalbą translyčiams ir nebinariniams asmenims.
• DEI (įvairovės, lygybės ir įtraukties) iniciatyvas – personalo politiką, kuri skatina įvairovę ir mažina diskriminaciją darbo vietose. Tokios iniciatyvos susilaukė kritikos, o kai kurios įmonės, tokios kaip „Harley-Davidson“ ar „Tractor Supply“, dėl jų susidūrė su boikotais.
• Kritinę rasių teoriją – akademinį judėjimą, analizuojantį, kaip rasė ir rasizmas veikia visuomenės struktūrą.

Ko ėmėsi D. Trumpas?

Iš pat pradžių Trumpo administracija ėmėsi vykdomųjų veiksmų prieš „woke“ politiką:
• Sustabdė DEI reikalavimų taikymą federalinėse įstaigose.
• Nutraukė federalinį finansavimą iniciatyvoms, susijusioms su translyčių asmenų teisėmis ir aplinkosauginiu teisingumu.
• Pasirašė įsakymus, draudžiančius translyčiams studentams dalyvauti moterų sporte.
• Nutraukė teigiamos diskriminacijos priemones federalinėje sutarčių sistemoje.
• Apribojo finansavimą vadinamosioms „prieglobsčio“ teritorijoms (angl. sanctuary jurisdictions), kurios atsisako bendradarbiauti su federaline imigracijos tarnyba.

Nors kai kurios iš šių priemonių teismų buvo sustabdytos ar atšauktos, D. Trumpo pozicija aiški – jis siekia atsisakyti visko, ką laiko „woke“ ideologija.

Trumpo švietimo vizija orientuota į tikslą – pašalinti iš Amerikos mokyklų tariamą „vokietiškumą“ ir „kairiąją indoktrinaciją“.

JAV prezidentas siekia uždrausti pamokas apie lytinę tapatybę ir struktūrinį rasizmą, panaikinti įvairovės ir įtraukties biurus bei užkirsti kelią translyčiams sportininkams dalyvauti mergaičių sporto varžybose.

Per visą savo kampaniją respublikonas mokyklas vaizdavo kaip politinės kovos lauką, kurį esą reikia atkovoti iš kairiųjų. Laimėjęs rinkimus, jis planuoja naudoti federalinį finansavimą kaip svertą savo švietimo vizijai įgyvendinti visoje šalyje.

Trumpo plane numatyta mažinti finansavimą toms mokykloms, kurios nesilaikys jo politikos nuostatų. Jis yra pareiškęs, kad „sumažins lėšas bet kuriai mokyklai, kuri vaikams diegia kritinę rasių teoriją, transseksualų beprotybę ar kitą nepriimtiną rasinį, seksualinį ar politinį turinį“. Taip pat jis žadėjo neskirti finansavimo mokykloms, kuriose taikomi skiepų ar kaukių reikalavimai.

Trumpo šalininkai teigia, kad jis gali imtis šių veiksmų vykdomaisiais įsakymais, nors net kai kurie respublikonai pripažįsta, kad tam trūksta teisinių įgaliojimų. Kritikai sako, jog jo siūlomi pokyčiai kenkia viešajam švietimui ir labiausiai pažeidžiamiems mokiniams.

Trumpo platformoje siūloma didžiulė finansinė parama valstijoms ir mokykloms, kurios atsisako mokytojų profesinių sąjungų, įteisina mokyklų pasirinkimo programas ar leidžia tėvams rinkti direktorius. Vienas ambicingiausių jo pažadų – visiškai panaikinti JAV Švietimo departamentą, kurį konservatoriai seniai kritikuoja kaip „radikalų užvaldytą“.

Nors K-12 mokyklos iš federalinės valdžios gauna tik apie 14 proc. finansavimo, aukštosios mokyklos kur kas labiau priklausomos nuo federalinių stipendijų ir paskolų.

Galingiausias Trumpo įrankis – galimybė per Švietimo departamentą sustabdyti finansavimą mokykloms ar kolegijoms, pažeidžiančioms pilietinių teisių įstatymus. Šis mechanizmas leistų taikytis į įstaigas, kuriose veikia DEI biurai arba kur kyla kaltinimų antisemitizmu. DEI biurai – tai organizacijų padaliniai, atsakingi už įvairovės (Diversity), teisingumo (Equity) ir įtraukties (Inclusion) skatinimą darbo vietoje. Jų tikslas – sukurti aplinką, kurioje visi darbuotojai, nepaisant jų rasės, lyties, amžiaus, religijos, seksualinės orientacijos ar kitų skirtumų, jaustųsi vertinami, gerbiami ir turėtų lygias galimybes.

Trumpas taip pat planuoja siūlyti teisės aktus, numatančius baudas universitetams už DEI iniciatyvas. Jo vizijoje – sukurti nemokamą internetinį universitetą „Amerikos akademija“, kuris būtų finansuojamas iš privačių universitetų fondų mokesčių ir baudų.

Per savo pirmąją kadenciją Trumpas jau grasino sumažinti finansavimą mokykloms, kurios vangiai atsidarė pandemijos metu, ar kolegijoms, kurias kaltino žodžio laisvės suvaržymais. Dauguma šių grasinimų liko neįgyvendinti, nors jam pavyko įvesti mokestį turtingiausiems universitetams ir pakeisti taisykles dėl seksualinės prievartos tyrimų universitetuose.

Universitetai dar tikisi, kad santykiai su nauja administracija nebus tokie priešiški, kaip rodo retorika.

Paradoksalu, bet Trumpo planas sumažinti federalinį įsikišimą į švietimą kertasi su jo noru skirti baudas ir taikyti draudimus. Jis žada uždaryti Švietimo departamentą ir švietimą grąžinti valstijų žinion, bet kartu siūlo nacionalinius draudimus pagal savo viziją.

Anot analitikų, jei būtų leista valstijoms pačioms spręsti tokius klausimus, daugelis Trumpo pažadų liktų neįgyvendinti. Pavyzdžiui, Trumpas ketina ne tik atšaukti Bideno administracijos gaires dėl LGBTQ+ apsaugos pagal IX antraštinę dalį, bet ir visoje šalyje uždrausti translyčiams dalyvauti moterų sporte.

Taip pat Trumpas siekia įtakoti mokymo turinį – jis nori „patriotiško švietimo“, atkurti 1776 m. komisiją ir įsteigti naują instituciją, sertifikuojančią mokytojus, „puoselėjančius patriotines vertybes“.

Didžioji dalis jo tikslų reikalautų naujų įstatymų arba ilgo reguliavimo proceso. Tačiau jis greitai gali panaikinti Bideno vykdomuosius įsakymus, pavyzdžiui, dėl rasinės lygybės skatinimo, ar pradėti perrašyti IX antraštinės dalies taisykles.

Trumpas neatskleidė detalių dėl studentų paskolų, nors Bideno planus yra pavadinęs neteisėtais ir nesąžiningais. Dauguma Bideno švietimo iniciatyvų yra sustabdytos teismuose, bet Trumpo administracija galėtų jas atšaukti arba perrašyti.

Dar rinkimų kampanijos metu D. Trumpas pabrėžė, jog vadovaujant jam būtų pripažįstamos tik dvi lytys – vyriškoji ir moteriškoji. Bet kokios kitos lytinės tapatybės, jo nuomone, yra „nereikalinga nesąmonė“, o jų atspindžio neturėtų likti nei švietimo, nei darbo aplinkoje, nei kariuomenėje.

Vienas iš pirmųjų jo prezidentinių sprendimų buvo visų įvairovės, lygybės ir įtraukties (DEI) programų nutraukimas federalinėje valdžioje. Pavyzdžiu pasekė ir kai kurios didžiosios korporacijos, tarp jų – „Amazon“, „Google“, „McDonald’s“, „Meta“, „Target“ ir „Walmart“, kurios pradėjo atsisakyti savo DEI programų.

Panašūs pokyčiai vyksta ir aukštajame moksle – Virdžinijos universiteto valdyba neseniai paskelbė uždaranti DEI biurą.

„Kritinė rasių teorija yra nuodai“

D. Trumpas taip pat nurodė valstybinėms mokykloms atsisakyti dėstyti kritinę rasių teoriją (CRT) ir kitas temas, susijusias su rasės ar lyties klausimais, priešingu atveju grasinama prarasti federalinį finansavimą.

CRT teigia, kad rasizmas yra sisteminė JAV socialinių institucijų dalis – jis pasireiškia teisėsaugoje, sveikatos apsaugoje, švietime ir kitose srityse, sistemingai nepalankiai veikdamas spalvotųjų bendruomenes. Tačiau daugelis valstijų jau uždraudė CRT, tvirtindamos, kad tokie mokymai neteisingai apibendrina visus baltuosius kaip rasistus.

Psichologė: kritika radikaliam budrumui – suprantama

Pasak psichologės ir rašytojos Esther Bockwyt, budrumas („wokeness“) JAV tapo ideologiniu įrankiu. Tačiau, jos teigimu, net ir be dešiniųjų puolimų, kritika tam tikroms „woke“ apraiškoms gali būti pagrįsta – ypač kai pasireiškia kraštutinumai. Savo knygoje „Woke“ ši autorė analizuoja šio judėjimo tiek pozityvius, tiek neigiamus aspektus.

Kaip pavyzdį Bockwyt nurodo diskusijas apie translyčių asmenų dalyvavimą moterų sporte ar apie tai, kokiuose kalėjimuose turėtų būti laikomi translyčiai kaliniai. Jos nuomone, čia biologiniai faktai susiduria su ideologija, kuri kartais iškelia tapatybę aukščiau visko.

Bockwyt taip pat pažymi, kad viduriniosios klasės nepritarimas kraštutinei „woke“ kultūros formai – suprantamas. „Suvokti diskriminaciją – svarbu, bet kai tai tampa pernelyg ideologizuota, tai ima skaldyti, o ne vienyti žmones“, – teigia ji.

Woke kultūra Vokietijoje

Kaip ir JAV, Vokietijoje „woke“ etikete dažnai apibūdinamos temos, susijusios su translyčių teisėmis, feminizmu, klimato apsauga, veganizmu ar „atšaukimo kultūra“. Tokie klausimai dažnai sukelia pasipiktinimą, ypač tarp konservatyvesnių gyventojų.

Pavyzdžiui, klimato aktyvistai, blokuojantys greitkelius, atrodo kaip peržengiantys ribas. Kritikai taip pat smerkia lyčiai jautrią vokiečių kalbą („genderingą“) – kai kurie ją vadina „kalbos išprievartavimu“.

Visuomenę sukrėtė atvejai, kai kritikų taikiniu tapo klasikiniai kūriniai, tokie kaip „Winnetou“ – istoriniai filmai ir knygos apie išgalvotą Amerikos indėnų herojų. Šie atvejai dažnai atitraukia dėmesį nuo pagrindinio „wokeness“ tikslo – kalbiniu ir kultūriniu jautrumu ginti mažumų orumą.

Ar lyčių ideologija kelia grėsmę demokratijai?

2023 m. birželį Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas pareiškė, kad „genderingo“ viešas brukimas prisideda prie kraštutinių dešiniųjų partijos AfD populiarėjimo: „Kiekviena lytiškai jautri naujienų laida AfD atneša šimtus papildomų balsų“, – rašė jis.

Pastaraisiais metais Vokietijoje išpopuliarėjo knygos, kuriose kritikuojama kraštutinė „woke“ kalba. Pavyzdžiui, etnologės Susanne Schröter knyga „Naujasis kultūros karas. Kaip budrioji kairė kelia grėsmę mokslui, kultūrai ir visuomenei“ apibūdina „wokeness“ kaip „ideologinį terorą“ ir „šliaužiančią sekimo valstybę“.

Pagal užsienio spaudą parengė Vytautas Budnikas.

Šaltiniai: apnews.com; eu.usatoday.com; dw.com.en