Šiomis dienomis Žemės ūkio ministerija parengė naujus įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nutraukti 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisijos pradėtą minėtą pažeidimo procedūrą.
Pastaroji įsitikinusi, kad lietuviškojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos prieštarauja ES teisei, ir reikalauja jas nedelsiant keisti. Jei to nebus padaryta, Lietuvai grės teismai ir bauda.
2014 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublika patvirtino Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, kuriame įtvirtino vieną iš prievolių visiems asmenims, pageidaujantiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemę (įskaitant ir kitų ES valstybių piliečius bei juridinius asmenis): įrodyti ketinimą ne prekiauti ja, o ūkininkauti. Taigi Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti tik tie asmenys, kurie turi profesinių įgūdžių ir kompetencijos.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d. žemės ūkio paskirties žemės savininkai pateikė 64 622 pranešimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Tik 2 užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai, kreipėsi dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. EK nuomone, nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai žemės įgijėjui (profesinis pasirengimas, registruotas ūkininko ūkis, juridiniams asmenims privalomas 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos turėjimas), prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės principams.
Kita vertus ribojimai užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę kitose ES šalyse vis dėlto galioja. Problema ta, kad nekompetentingi Lietuvos derybininkai savo laiku stojant ES nemokėjo išsiderėti Lietuvai palankių sąlygų. Europos teisės departamentas prie TM irgi tinkamai nesirūpino žemdirbiais, todėl jiems skiriamas išmokos buvo vienos iš mažiausių ES.
Pernai birželio mėn. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į EK nurodydamos, kad Lietuvos žemdirbiai yra diskriminuojami pagal gaunamų išmokų dydį lyginat su kitomis ES šalimis. O tai reiškia, kad gaudami mažesnes pajamas, jie negali laisvai konkuruoti su kitų valstybių žemdirbiais, kurių perkamoji galia dėl gaunamų didesnių išmokų yra nepalyginamai didesnė. Žmogaus teisių organizacijos nurodė, kad siekiant panaikinti žemės įsigijimo saugiklius Lietuvoje, būtina panaikinti ir Lietuvos žemdirbių diskriminaciją ES mastu, nes Europos Sąjungos veikimo sutarties IV dalies „Laisvas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas“ 50 straipsnio 2 (e) punkte yra įtvirtinta išlyga, kad leidimas įsigyti žemę kitos valstybės narės subjektams galimas tik su sąlyga, kad nebus pažeisti Bendrosios žemės ūkio politikos principai, išdėstyti 39 straipsnio 2 dalyje („[…] Sąjungoje pašalinama bet kokia gamintojų ar vartotojų diskriminacija“).
Iki šiol pateikti Žemės ūkio ministerijos siūlymai netenkino Europos Komisijos ir pradėta pažeidimo procedūra nebuvo nenutraukta. Jeigu Lietuva neįvykdys EK raginimų, ES Teisingumo teisme bus pradėta teisminė procedūra.
Parengtos žemės įsigijimo įstatymo pataisos
Siekdama išvengti teisminių ginčų Europos Teisingumo Teisme bei su tuo susijusių finansinių pasekmių, Žemės ūkio ministerija parengtame įstatymo projekte siūlo atsižvelgti į visus EK reikalavimus, t. y. atsisakyti kvalifikacinių reikalavimų (3 metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo, 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos ir ekonominio gyvybingumo) fiziniams ir juridiniams asmenims, kai šie žemės ūkio paskirties žemę perka ne pirmumo teise. Taigi atsisakoma nuostatų, kurios prieštarauja ES teisei, užkerta kelią įgyvendinti įsisteigimo teisės ir laisvo kapitalo judėjimo principus.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimų projekte siūloma palikti žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams teisę pirmiems prieš visus kitus asmenis įsigyti parduodamą žemę. Šiems asmenims siūloma sumažinti šiandien taikomus kvalifikacinius reikalavimus, siekiant pasinaudoti pirmumo teise. Pagal siūlomas nuostatas siekiant pasinaudoti pirmumo teise fiziniams asmenims būtų keliamas tik registruoto ūkininko ūkio, o juridiniams asmenims – 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos reikalavimas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, apie 70 proc. žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atvejų asmenys pageidavo pasinaudoti pirmumo teise.
„Pozicijos” inform.
SRTF remiama progarma
