Vytauto Didžiojo Universiteto istorikas ir LDK Instituto direktorius Rūstis Kamuntavičius išleido naują „istorinį“ savo kūrinį:
„Prieš 85 metus Vilnius, Balstogė ir Smolenskas buvo Baltarusijos dalis: kas tada atsitiko?“
Aprašyme sakoma:
„Pasakojame, kaip susiformavo šiuolaikinės Baltarusijos sienos. Kaip Baltarusija įgijo ir prarado naujas teritorijas, kieno prašymu Balstogė ir Vilnius buvo perduoti Lenkijai ir Lietuvai. Atskira pastaba – klausimas ne apie tai, kad viskas yra mūsų. Klausimas apie istorijos pažinimo ir supratimo, kad sąžiningų sienų pasaulyje beveik nėra, svarbą.“
T. y. žmonės skleidžia atvirą melą, bet pasako, jog tai ne pretenzijos, tiesiog supraskite, mieli tautiečiai, mes jus norime apšviesti kas iš tiesų kaltas, jog jūs praradote Vilnių, ir turite suprasti kokia tauta atsakinga už tai, jog mes neturime savo sostinės. Tik be pykčio tą melą jums pateiksime.
Video pateikiamas naujausias Baltarusijos Nacionalinės Respublikos žemėlapis, kuris sukurtas kelių mokslinių tyrimų metu, istorikų darbais. Pagal visą surinktą informaciją (etnografinę ir istorinę) dirbtinis intelektas sukūrė žemėlapį, kurį matote mano pateiktame paveiksliuke.
„Kariniu būdu, šių teritorijų, žinoma, Baltarusijos Nacionalinė Respublika neapgynė”: sako laidos autorius.
Taigi, kai Lietuvoje daroma viskas, kad tokius žmones kaip aš užčiaupti – licvinistai aktyviai kuria savo propagandą ir ją bando sukimšti į tautiečių galvas. Pvz.: tas pat Rūstis Kamuntavičius viename savo interviu mus pradėjo lyginti su naciais ir sovietais.
Prie mūsų politikų glaudžiasi jų lyderiai ir ieško kaip paveikti mūsų valdžios atstovus, jog Lietuvoje nebūtų nieko daroma šiuo klausimu. Taip pat yra atvejų, kurie akivaizdžiai rodo, jog licvinistų advokatai pasiekia ir politiškai aktyvaus Lietuvos jaunimo organizacijas.
Nuorodą į šviežią LRT laidą su VDU istorike Kristina Petrauskaite, kuri sako, jog licvinizmo sureikšminti nereikia.
Visa tai kas vyksta yra finansuojama ir iš Kremliaus, ir Minsko, bet ne tik. Europos Sąjungos fondai, manydami, jog finansuoja baltarusių tautinį atgimimą remia visokias istorines ir kultūrines iniciatyvas, kuriose licvinizmo idėjos įgauna vis daugiau ir daugiau rėmėjų.
Nekalbant apie Lenkiją ir Čekiją, kur licvinizmo ideologijos sekėjai turi tiesiog rojaus sąlygas jas skleisti tų šalių visuomenei ir įtakos centrams – licvinizmas aktyviai skverbiasi ir į Ukrainą. Ten matau kaip Ševčenkos Institutas savo Youtube kanale kalba apie tikruosius lietuvius ir „žmudzinus“, jų tinklaraštininkai jau pasakoja apie tai, jog „Lietuva buvo pervadinta į Baltarusiją“, netgi vienas iš legendinių Azovo vadų interviu apie tai kalbėjo. Rossijos istorikai taip pat vis daugiau apie tai kalba, rossijanų propagandistai internete mus jau vadina „žmudais“, o naujausi video šia tema surenka šimtus tūkstančių (!) peržiūrų.
Gerai įsižiūrėkite į šį žemėlapį, kurį matote ekrane. Kolkas tai tik žemėlapis ekrane. Tai ne teritorinė pretenzija – gink dieve, bet tai jau tampa istorine realybe.
Etnonimus, toponimus, hidronimus, siekiančius Maskvą ir Kijevą ir seniausiai mokslo žinomus . O litvinai to visko nėra girdėję – kad jų protėviai buvo baltai, lietuviai. Dar Mindaugo laikais..Po karo Vilniaus krašte buvo apstu „lenkų”, kurie bent jau žinojo ir neneigė , kad jų seneliai buvo lietuviai…Keistas pasitiktinis mūsų nesenos valdžios žingsnis – savanoriškai atlapoti vartai į Lietuvą vargšų nelaimingų slavų naudai
Naciai – tautiniai socialistai. Internaciai – tarptautiniai socialistai, kurių herbe buvo visa Žemė žmonių planeta. Galite pasižiūrėti, jei kas dar nematėte ar pamiršote? Ir, žinoma, neužmiršti internacių sąjungininkų, bendrininkų, vykdytojų ir dokumentų. Pasaulio nukariavimo propagandistų, agitatorių ir vykdytojų. Stalino Rusijos sąjungininkių. Na, ir tų, kurie per eitynes Kovo-11-ąją apsižodžiavo, pasipešiojo su Lietuvos patriotais Vilniaus mieste, ir tos garsiosios prievaizdės, kuri internaciukus nugrūdo į kitą vietą.
Reikia turėti mokslinius istorinius etnožemėlapius. Kokiomis kalbomis žmonės kalbėjo dabartinės Baltarusijos teritorijoje prieš šimtmečius, LDK kūrimosi laikais – ir kaip laikui bėgant keitėsi kalbų arealas. Kas juos, tuos žemėlapius, turi visuomenei parūpinti? O gal tai paslaptis?
Girdint apie tokių „istorikų“ veiklą, į galvą ateina žodis „išdavystė“.
Va, va ir prasideda kviestinių svetelių darbeliai – pasirengimas Lietuvos būsimai okupacijai. O ką veikė lietuvių istorikai per tą laiką, kokį deziuką mums stūmė ir kodėl negynė Lietuvių tautos interesų? Yra 1920 metų sutartis ir ko tyli Kapsukė su Vedeuškės prapiesoriais? Kuo užsiiminėja pseudo istorijos mokslų kakučiai ir antilietuviškoji dezi LRT, ginanti imperinių bendrijų interesus, bet ne lietuvių? Tik diletantams terūpi lietuvių interesai ar kaip? Jie mums tiesiai nebijodami Vilniuje į akis teškia, kad „skoro našy prijiedut i osvobodiat“, o mes toliau juos kviečiamės ir leidžiame laisvai gastroliuoti po Lietuvą ir rengtis išvadavimui iš „žmudzinų“ jungo. Kad politikieriai mus stumia Žečpospoliton diletantai seniai pastebėjo-žino.