Zitos Šličytės į kalėjimą nesodins

Danas NAGELĖ

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės, vienos iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų dr. Zitos Šličytės pasisakymo iškilmingame Kovo-11-osios minėjime Seime. Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pati Z.Šličytė „Vakaro žinioms” sakė, kad baudžiamąja byla siekta įbauginti ne ją, o didžiąją dalį visuomenės, duodant suprasti, kad už kitokią nuomonę galima pasodinti į kalėjimą.

Sveiko proto neprarado

„Įvertinus Z.Šličytės atliktus veiksmus (pasakytą kalbą, jos visą turinį, kontekstą), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto pateiktą išvadą, nustatyta, kad nėra pakankamo nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad Z.Šličytės pasisakymas galėtų būti vertinamas kaip veiksmas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 169 str. ir 170 str. 2 d.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras pažymi, kad Z.Šličytė, Seime vykusio renginio metu sakydama kalbą, pasinaudojo Konstitucijoje įtvirtinta saviraiškos laisve, išreiškė savo subjektyvią, nors ir kontroversišką, kritišką nuomonę apie tam tikrus Lietuvos politinius bei visuomeninius reiškinius”, – dėstoma prokuratūros pranešime.

Pasak pranešimo, ta aplinkybė, kad Z.Šličytės kalba buvo pasakyta Seime vykusio viešo iškilmingo renginio, transliuoto per LRT ir kitus kanalus, metu ir pasiekė didelį žiūrovų skaičių, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog asmuo padarė veiksmą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę.

Skelbiama, esą tyrimo metu buvo siekiama įsitikinti, ar Z.Šličytė išreiškė savo nuomonę bei pasinaudojo Konstitucijos garantuojama saviraiškos laisve, ar priešingai – siekė suvaržyti žmonių grupės, jai priklausančio asmens teises ir laisves, tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti homoseksualių žmonių grupę.

Tolerantiškieji

„Vakaro žinios” primena, kad balandžio viduryje į Generalinę prokuratūrą su prašymu dr. Z.Šličytės atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą kreipėsi Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kuriai tuo metu pirmininkavo Tolerantiško jaunimo asociacija. Mat koalicija, itin besirūpinanti LGBT reikalais, teisininkės kalboje įžvelgė… neapykantos kalbą.

Koalicija skelbiasi esanti „progresyvių, konstitucinius žmogaus teisių apsaugos standartus taikančių organizacijų koalicija, suburta 2011 m.” Koalicijai priklauso tokios organizacijos, kaip Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Nacionalinė LGBT teisių asociacija LGL, Psichikos sveikatos perspektyvos, Tolerantiško jaunimo asociacija, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir kt.

Devynių lapų skundą surašė Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis, o pasirašė Žmogaus teisių organizacijų koalicijos valdybos pirmininkė Simona Padegimaitė.

Įdomu tai, kad Z.Šličytė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą sužinojo ne iš skundėjų ar tyrėjų, bet iš „Vakaro žinių”. Kaip ir apie naująjį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Beje, teisininkė net nebuvo apklausta.

Z.Šličytė atvirai: Draugės kalėjimui jau vilnonių kojinių primezgė

„Viskas buvo daroma man už nugaros, skundai buvo rašomi man nežinant. Tai – Lietuvoje jau paplitusi „cancel” arba ištrynimo, išstūmimo kultūra. Buvau visaip šmeižiama, terorizuojama – per vieną naktį mano telefonas užfiksavo per 170 skambučių. Ir buvau „tolerantiško jaunimo” vis skundžiama, nors ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, ir Vilniaus apylinkės prokuratūra, ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas buvo priėmę nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tada Vilniaus apygardos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas tuos tris sprendimus panaikino ir įpareigojo atlikti tyrimą. Jį perėmė Generalinė prokuratūra, bet galų gale ir ji tyrimą nutraukė.

Kitaip ir būti negalėjo, nes kaip mane galima teisti už viešą pasisakymą, kuriame jokių įžeidinėjimų nebuvo, išskyrus medicininį terminą „pederastija”? Jis dabar išbrauktas iš medicininių terminų, bet dar visai neseniai žymusis mūsų kalbininkas Smetona sakė, kad „pederastas” yra normalus lietuviškas žodis. Kiti sako, kad šis žodis uždraustas. Kas uždraudė? Ar yra teisės aktas, kuriuo šis žodis uždraustas?”, – stebėjosi Z.Šličytė.

Užblokuota demokratija

Pasak Z.Šličytės, vienas svarbiausių jos kalbos akcentų – priminti, kad, anot Konstitucijos, „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu”, o Lietuva ne vienerius metus gyveno be Referendumo įstatymo, nes kai kurias jo nuostatas Konstitucinis Teismas (KT) pripažino antikonstitucinėmis, o jai sakant kalbą Seime KT sprendimas vis dar nebuvo įgyvendintas (Referendumo konstitucinį įstatymą galų gale Seimas priėmė tik šių metų birželio pabaigoje).

„Todėl tiesioginė demokratija buvo užblokuota. Mes, Sąjūdžio Seimo nariai, dar 1989 m. prie Laisvės paminklo prisiekėme, kad valstybė bus tokia, kokios norės jos žmonės. Ir tai susišaukia su referendumu. Ir ne 20 proc. žmonių turi nuspręsti, o dauguma. Nes dabar Partnerystės įstatymui nepritaria 80 proc. žmonių, bet jis vis tiek stumiamas. Todėl referendumu ir pradėjau savo kalbą, ir baigiau. Taip pat kalbėjau ir apie kitus svarbius Lietuvai klausimus. Pavyzdžiui, priminiau, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, tą ir KT ne kartą yra akcentavęs, o Seimas, įteisindamas nelietuviškas raides, į KT išaiškinimus labai nepagarbiai pažiūrėjo”, – priminė Z.Šličytė.

Visuomenės bauginimas

Buvusi parlamentarė taip pat akcentavo, kad Konstitucija numato: visi gyvenantieji Lietuvoje turi prigimtines teises, o piliečiai dar ir „turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą”. Be to, „piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, draudžiama persekioti už kritiką”.

„Todėl kaip Lietuvos pilietė galiu kritikuoti ir Lietuvos prezidentą, ir Seimą, ir ministrus, ir Skuodo rajono merą. O už tai persekioti draudžiama. O ką darė tie „tolerantiški jaunuoliai”?

Dar savo kalboje pasakiau, kad žmonės, kurie nepritaria vienalytėms santuokoms, yra diskriminuojami. Kaune vykusios homoseksualų eitynės buvo pateikiamos kaip grožio šventė, o šeimų renginys – kaip blogis. Homoseksualams leista renginius rengti ir Vilniuje, o šeimų sąjūdžiui visos erdvės buvo uždarytos.

Aš, kaip teisininkė, net ir kalėjime būčiau mylima, nes kaliniai prašytų parašyti malonės prašymus, skundus. Bet žmonės, turintys tarnybą ir auginantys vaikus, negali išsakyti savo nuomonės, nes bus suėsti „cancel” kultūros, bus išstumti iš visuomenės. O man kas? Gali iš visuomenės kad ir 100 kartų išstumti.

80 proc. gyventojų, kurie nepritaria vienalytėms santuokoms, norima užčiaupti burnas. Už tai grasinama baudžiamąja atsakomybe. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mano atžvilgiu, galvojau, kad mane nuteis. Bet gąsdino ne mane, nes aš kalėjimo nebijojau (nors draugės man kalėjimui vilnones kojines mezgė – jau turiu pilną maišą jų). Per mane siekė įbauginti visus tuos 80 proc. Lietuvos gyventojų. Štai kas man baisiausia”, – akcentavo Z.Šličytė.

Apie homoseksualizmą

Teisininkė sako nenorinti susireikšminti, tačiau priminė, kad ji buvo viena Konstitucijos kūrėjų.

„Tačiau tą akcentuoju todėl, kad mane, prisidėjusią prie Konstitucijos kūrimo ir Seime pasakiusią kalbą apie šalies padėtį Konstitucijos požiūriu, už tai norėjo pasodinti į kalėjimą”, – pabrėžė buvusi parlamentarė.

Ji priminė ir Konstitucijos 38 straipsnį, suderintą su visais tarptautiniais teisės aktais, susijusiais su žmogaus teisėmis.

„Jame sakoma, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Viso to tikslas – siekti, kad šeimos pratęstų gyvybę, atnaujintų visuomenę, pratęstų Tautos gyvavimą ir t.t. Todėl bet kokie bandymai prastumti vienalytes santuokas, partnerystes ar civilines sąjungas prasilenkia su Konstitucija. Negana to, politikai į Civilinės santuokos projektą įrašė monogamijos principą. Graikiškas žodis „gamos” reiškia santuoką. Taip netiesiogiai įrašoma, kad civilinė sąjunga tarp tos pačios lyties asmenų yra santuoka”, – baisėjosi teisininkė.

Z.Šličytė akcentavo, kad pas mus iš viso dažnai manipuliuojama tarptautiniais žodžiais sau naudinga linkme iškraipant tikrąją jų esmę. Pavyzdžiui, homoseksualizmo propaguotojai aiškina, esą jau vien pats žodis „homoseksualizmas” įpareigoja ginti žmogaus teises, nes neva yra kilęs iš lotyniško žodžio „homo” – „žmogus”.

„Tačiau iš tikrųjų pirmą kartą terminą „homoseksualizmas” 1869 m. pasiūlė vengrų kilmės gydytojas Karlas-Maria Benkertas – pagal graikišką „homos”, kuris reiškia „tas pats”, „vienodas”. O „hetero” reiškia „kitoks”, – medicininę literatūrą pacitavo Z.Šličytė.