Šiandien (rugsėjo 25 d.) Lietuvos žmogaus teisių organizacijos išplatino pareiškimą, skirtą Lietuvos žiniasklaidai ir Seimui, kuriame smerkiamas Seimo nario Petro Gražulio viešas persekiojimas.
Pareiškimo autoriai pažymi, kad „P. Gražulis nebendradarbiavo su KGB, jis taip pat nėra susijęs su MG Baltic korupcijos byla, nenustatyta jokių jo privačių interesų valstybinėse strateginėse įmonėse ar abejotinų verslo santykių su įmonėmis Lietuvai priešiškose valstybėse.
P. Gražulio asmeninio gyvenimo detalės taip pat nėra išskirtinės kitų politikų asmeninio gyvenimo atžvilgiu. O žiniasklaidoje pateikiamas neobjektyvus ir žeminantis jo disidentinės veiklos vertinimas pažemina ne tik P.Gražulį, bet ir visus, kurie sovietmečiu vienaip ar kitaip dalyvavo disidentinėje veikloje“.
Žmogaus teisių gynėjai pažymi, kad 1977-1989 metais nemažai to meto jaunuolių dalyvavo Lietuvos Helsinkio grupės (LHG) veikloje. Jie konspiraciniais sumetimais slapčia traukiniais į Maskvą gabendavę LHG dokumentus, kurie vėliau patekdavo į Vakarus (vienas jų – Audronis Ažubalis – už ryšius su LHG nariais buvo pašalintas iš Vilniaus valstybinio universiteto, kuriame tuo metu studijavo žurnalistiką).
„Nedera manyti, kad jaunieji LHG nariai nenusipelnė visuomenės pagarbos vien todėl, kad nebuvo ištremti į lagerius. Taip samprotaujant tektų pripažinti, jog kai kurie LHG įkūrėjai (T.Venclova, E.Finkelšteinas), taip pat išvengę Sibiro lagerių, neverti pagarbos.
Dar daugiau, tektų pripažinti, kad buvę komunistų partijos ir komjaunimo veikėjai, daugelis kurių šiandien tebėra valdžioje ir kurie tuo metu aktyviai rėmė disidentų persekiojimo ideologiją, gali būti laikomi lygiaverčiais buvusiems disidentams“,- rašoma pareiškime.
Jo autoriai primena, kad P.Gražulis sovietmečiu atsisakė vykti į sovietinės kariuomenės karines pratybas dėl savo religinių įsitikinimų ir dėl to buvo nuteistas ir 10-čiai mėnesių kalėjimo. P.Gražulio teismo procesas išsamiai yra aprašytas Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje (ČIA)
„Nevertinant P.Gražulio asmeninių charakterio bruožų, kurie ne visiems yra priimtini, jo asmeninio gyvenimo nagrinėjimas ir nuolatinis eskalavimas žiniasklaidoje paaiškinamas nebent tuo, kad minėtas Seimo narys yra konstitucinės šeimos apibrėžties šalininkas ir nesutaikomas neoliberalizmo ideologijos priešininkas. Todėl Lietuvos žiniasklaida ir LR Seimo nariai privalo vertinti ne tik viešinamas P.Gražulio asmeninio gyvenimo detales, bet ir šio viešinimo proporcingumą bei jo įtaką viešajam – visuomenės interesui“,- teigiama pareiškime.
Pareiškimą pasirašė Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Piliečių gynybos paramos fondas , Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė ir Nepartinis demokratinis judėjimas.
Visą pareiškimo tekstą skaitykite ČIA
Pritariu šio straipsnio autoriui. Teisingos mintys , kad taip užsienio reikalų ministras neturėtų save diskredituot.
Gerb. Nijole, malonu ir svarbu, jog išdrįstate liūdyti tiesą, nepaisydami tokio kiekio negatyvios informacijos srauto, nepaisydami, jog sąlyginai autoritetinga lrt be jokio pagrindo skirsto žmogaus teisių gynėjus į tikrus ir netikrus.
Pagarbiai
Stasys Kaušinis
Šiandienins LRT yra galimai tapęs užsakomuoju komerciniu ruporu. Taigi, gyvenimo mačiusiems žmonėms tai joks autoritetas. Ypatingai kai kai kuriems komentatoriams ir komentatorėms trūksta elementariausios kultūros. Visą laiką bręsta mintis kreiptis į Lygių galimybių autoritetus dėl LRT darbuotojos Makaraitytės patyčių religijos klausimais.
Neteko Petro Gražulio pažinti asmeniškai, tačiau jo vardas ir pavardė buvo žinomi visų tais laikais platinusių Aušrą ir Katalikų Bažnyčios kroniką šeimų nariams. Petras Gražulis buvo minimas kaip drąsus, tikintis jaunuolis. Šiame straipsnyje paminėti faktai yra tikri ir žinomi man, nes tai buvo aptariama mano šeimoje. Mano tėvai: anglų kalbos mokytoja Aldona Varnienė ir valstybinių apdovanojimų nusipelnęs agronomas Pranas Varnas aktyviai dalyvavo tikinčių žmonių gyvenime. Suprantu, kad šiandienos kontekste labai rizikuoju kalbėdama neanonimiškai. Kuklūs žmonės, kokiais buvo mano tėvai, nežinomi to meto disidentų lyderiams. Tačiau be tokių kuklių žmonių aiškių vertybių nebūtų šiandieninės Lietuvos. Todėl, laikydamasi savo tėvų pozicijos, noriu paliudyti Petro Gražulio disidentinę praeitį. Kreipiuosi į „POZICIJOS” portalo vadovus: jei būtų galimybė, apie šį mano liudijimą informuoti asmenis, ginančius istorinę tiesą. Taip, Petro Gražulio vardą ir jo pasipriešinimo Sovietų okupacijai, žinojome visi, kam KGB siautėjimo laikais buvo svarbi Lietuvos laisvė ir vertybės.
Pagarbiai,
dr. Nijolė Varnaitė Čiučiulkienė