Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai
Žiniai:
Išrinktam J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Žiniasklaidai
LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ ORGANIZACIJŲ
PAREIŠKIMAS DĖL TEISĖS Į SAVIRAIŠKOS LAISVĘ ŠIURKŠTAUS PAŽEIDIMO ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS TARNYBOS SPRENDIMU
2019 m. birželio 11 d.
Lietuvos visuomeninės organizacijos (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Trakų forumai) 2019-06-07 išplatino pareiškimą (toliau – pareiškimas) dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) 2019 m. birželio 5 d. priimto sprendimo (SK-211, SK-274) SPR-111), kuriame skelbiama, kad Krikščioniškosios kultūros instituto (KKI) interneto tinklalapyje platinamoje peticijoje (kki.lt/portfolio/peticija/) ir dalijamuose lankstinukuose informacija pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymą.
Minėtuose lankstinukuose ir peticijoje KKI kvietė nepritarti 2019 m. birželį sostinėje vykusioms homoseksualų ir transseksualų eitynėmis „Baltic Pride“. Jokio neapykantos kurstymo, raginimų imtis smurto ar kitokių antiįstatymiškų veiksmų nei peticijoje, nei KKI lankstinukuose nebuvo. Lietuvos Respublikos Konstitucija KKI nariams suteikia teisę turėti savo nuomonę dėl šeimos vertybės, skelbti savo nuomonę viešai ir kviesti Lietuvos piliečius tokiai nuomonei pritarti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ( 25 str.) įtvirtina pamatinė žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti – <Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas>.
Sostinėje vykusiose homoseksualų ir transseksualų eitynėse „Baltic Pride“ aktyvistai ir tam pritariantys piliečiai taip pat siekė pasinaudoti Konstitucijos suteikta nuomonių reiškimo laisve. Taigi abi pusės netrukdomai pasinaudojo savo konstitucinėmis teisėmis.
Tačiau ŽEIT minėtame sprendime konstatavo, kad KKI platinama informacija neva riboja tam tikros grupės asmenų saviraiškos teises, nors jokių faktinių ribojimų nebuvo. Tapo akivaizdu, kad ŽEIT šiurkščiai pažeidė KKI narių teisę į savo nuomonę ir teisę ją viešai reikšti. Valstybės institucijai, kuri privalo tarnauti konstitucinei piliečių nuomonių ir įsitikinimų reiškimo laisvei, pažiūrų pliuralizmui, tokie veiksmai absoliučiai neleistini.
Akivaizdu, kad ŽEIT tarnyba ne tik neatliko savo funkcijos, bet ir vienos nuomonės atžvilgiu atliko diskriminacinį veiksmą, kuris prieštarauja šios institucijos veiklos paskirčiai ir netgi numato baudžiamąją atsakomybę (LR BK 169).
ŽEIT pareiškė kaltinimą KKI, neva jo platinama informacija yra itin pavojinga visuomenei, neva platinamoje peticijoje pateikiama informacija skatina neapykantą. Tai yra neabejotinas šmeižtas nukreiptas KKI atžvilgiu, nes KKI tik reiškė savo nuomonę dėl šeimos instituto ir jokiais žodžiais ar veiksmais neįžeidinėjo, neskatino ir neskleidė neapykantos minėtų asmenų atžvilgiu.
Atkreipiame dėmesį, kad ŽEIT savo 2019-06-05 savo sprendimu įsivėlė į jos kompetencijai nepriklausantį ginčo dėl šeimos sampratos nagrinėjimą, vienareikšmiškai palaikydama vienos pusės poziciją, nors to niekas ŽEIT neprašė ir nereikalavo. Tokiu būdu ŽEIT šiurkščiai pažeidė nešališkumo principą, kuriuo privalo vadovautis valstybės institucijų pareigūnai.
Kadangi ŽEIT yra atskaitinga LR Seimui, reikalaujame, kad Seimas arba Seimo Žmogaus teisių komitetas išnagrinėtų minėtą ŽEIT sprendimą ir imtųsi atitinkamų priemonių – užkirstų kelią valstybės pareigūnų atliekamiems Lietuvos piliečių nuomonių ir įsitikinimų reiškimo laisvės šiurkštiems pažeidinėjimams.
Taip pat atkreipiame valstybės institucijų dėmesį į tai, kad priešingai, nei aptariamu atveju, ŽEIT nesirūpina ir negina piliečių teisės į garbę ir orumą nuo žiniasklaidoje vyraujančios patyčių antikultūros, dažnais atvejais išteisindama patyčių skleidėjus ir neapykantos kurstytojus, motyvuodama patyčias pateisinančius sprendimus asmens teise į pažiūrų ir įsitikinimų laisvę bei teisę nekliudomai skleisti informaciją.
Pažymėtina, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba praktiškai net nedalyvauja (neinicijuoja) tyrimuose tų publikacijų, kurios kelia aštrias diskusijas dėl galimų patyčių. Šią aplinkybę patvirtina iš esmės visi ŽEIT atsakymai į Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro prašymus įvertinti patyčių ir neapykantos kurstytojų elgesį – nė vienu prašomu atveju ŽEIT nėra nustačiusi pažeidimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, LR Konstitucijos ar Visuomenės informavimo įstatymo atitikties požiūriu, nors akivaizdu, kad žiniasklaidoje patyčių nuolat gausėja.
Manome, kad žiniasklaidos savitvarkos institucijų poveikis yra perdėm politizuotas ir mažai efektyvus, o išorinė žiniasklaidos priežiūra nėra tinkamai atskirta nuo savitvarkos institucijų, nes pagal dabartinį teisinį reglamentavimą Žurnalistų etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus (Visuomenės informavimo įstatymo 49 str.2 dalis).
Akivaizdu, jog tai ydinga tvarka, todėl žiniasklaidos valstybinį administravimą būtina patikėti pareigūnui, kuris gali veikti nejausdamas jokių pašalinių įtakų.
Kadangi už Konstitucijos laikymąsi, už valstybės institucijų pareigą būti nešališkiems yra atsakingas Lietuvos Respublikos Prezidentas, būtent jis turėtų parinkti valstybės pareigūną, kuris užtikrintų išorinę žiniasklaidos veiklos kontrolę. Kad šis pareigūnas tarnautų visiems socialiniams sluoksniams, jo tvirtinimas turėtų būti patikėtas Seimui. Taip pat Inspektoriumi turėtų būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisininko išsilavinimą ir ne mažesnį nei 10 metų darbo stažą pagal įgytą teisininko kvalifikaciją.
Šiuo metu ŽEIT vadovauja inspektorė, turinti lituanistės išsilavinimą. Tai iš esmės ir paaiškina, kodėl yra priimami ydingi ir neadekvatūs ŽEIT sprendimai.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:
Lietuvos Helsinkio grupė Stasys Kaušinis
Lietuvos žmogaus teisių asociacija Vytautas Budnikas
Piliečių gynimo paramos fondas Aurelija Kuzmaitė
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija Romualdas Povilaitis
Sambūris, kad Lietuva neišsivaikščiotų“ Krescencijus Stoškus
