I dalis ČIA; II dalis – ČIA; III dalis ČIA;
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje privertė gerokai pasitempti mūsų provincialią valdžią. Net ir nesuprantantiems jame priimtų politinių sprendimų svarbos, jis galiausiai tapo respektabiliu, iškilmingu ir reprezentaciniu galios renginiu nuobodžiai vasaros kasdienybėje iki tol besikutusiems vilniečiams.
Renginio iškilmėms pasibaigus, tarsi nurimusiame tvenkinyje varlėms išdrąsėjus, iš visų pakampių pasigirdo įvairiabalsis politologinis kurkimas. Vieni virkavo, kad NATO lyderiai „neturi stuburo“ ir nedavė Ukrainai, ko ši labiausiai tikėjosi, t.y. nepakvietė į aljansą, nors netgi moksleiviui aišku, kad pakviesti negalėjo.
Kiti džiūgavo, už dyką gavę Lietuvos sostinei pasaulinę nemokamą reklamą, kurioje matyti kaip sostinės meras suka vėliavos stulpo rankeną Lukiškių aikštėje, keldamas aukštyn Ukrainos kovų vėliavą.
Treti svaigo, kad Lietuva pagaliau tapo pasaulio strateginiu sprendimų priėmimo centru: mat prieš NATO viršūnių susitikimą sugebėjo paskelbti vadinamąją Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategiją – pareiškimą Taivano klausimu, kuriame pabrėžiama, kad „ekonominių santykių su Taivanu plėtra yra vienas iš Lietuvos strateginių prioritetų”. Įvertinusi, jog minėtas sąsiauris yra nepaprastai svarbus ekonominiu ir strateginiu požiūriu (jame vyksta svarbiausias pasaulio laivybos eismas), Lietuva pamėgino įvaryti Kiniją į kampą, pareikšdama, kad status quo Taivano sąsiauryje „negali būti keičiamas naudojant jėgą ar prievartą„. Bet šia narsa niekas rimtai nesusidomėjo, nebent Kinijos žiniasklaida, kuri lengvai iš to pasišaipė.
Kadangi mūsų politikams Taivano saugumas yra daug svarbesnis už Lietuvos valstybės išlikimo strategiją, Kinijos politinė blokada šiame kontekste nebeatrodo tokia juokinga, ypač kai vietiniai valstybės išardymo strategai atostogų iškeliaujančiam Seimui spėjo įbrukti balsavimą dėl leidimo vartoti moterų pavardes su galūne -a, (i)a. Anot Seimo nario S.Tumėno, dabar ištekėjusi moteris galės pavardėje nepatinkančios moteriškos galūnės išvengti ir vadintis tiesiog vyro pavarde, pvz., Kanopa, arba Lydeka…
Bet tai eilinis vasaros nuobodulio išblaškymas. Iki rudens rimtesnių antpuolių prieš valstybinę lietuvių kalbą nenusimato. Daugelis atostogauja. Teisininkai grumuliuoja Seimo iniciatyvą kreiptis į Konstitucinį teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos nuostatų atitikties Konstitucijai. Yra tokių, kurie dar turi vilties, kad KT išmintingai įžvelgs, jog daugelis konvencijos sąvokų prieštarauja mūsų Konstitucijai.
Nors galima lažintis, kad bus priešingai – juk ne tam KT pripažino, kad migrantų sulaikymas prieštarauja Konstitucijai, atverdamas kelią Lietuvos kolonizacijai – masiniam migrantų antplūdžiui, įskaitant prie jų prisišliejusius Rusijos ir Baltarusijos spec. pajėgų apsimetėlius, ir ne tam nustatė, kad įrašai asmens dokumentuose svetimomis kalbomis neprieštarauja Konstitucijai, nors prieš tai nuolat teigė priešingai. Galiausiai KT ne tam konstatavo, kad šeima yra neutrali lyčiai ir ne tam KT teisėju tapo daugiametis LGBT teisių gynėjas V. Mizaras, kad jis nuviltų bendraminčius, sakydamas jog partnerystė, tos pačios lyties santuokos ir socialinės lyties sąvoka prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Būkime ramūs – KT turi pakankamą žodžių arsenalą ir ekvilibristikos įgūdžius, kad nustatytų, jog niekas ir niekada neprieštarauja mūsų Konstitucijai, jei tik tuo ribojamas mūsų savarankiškumas ir Lietuvos valstybingumas.
O tuo tarpu „Nacionalinį susivienijimas“ kaip įmanydamas žadina visuomenę, savaitgaliais miestuose ir miesteliuose rengdamas susitikimus su žmonėmis, gatvėse dalindamas praeiviams laikraštį „Susigrąžinkime valstybę!“.
Šįkart renginių akimirkos Birželio 15-24 dienomis
Marius. Birželio 15 d. vyko renginys Ukmergėje, dalinuosi keliomis nuotraukomis (FB nuorodoje). Pats, deja, negalėjau dalyvauti, bet iš ukmergiškių girdžiu gerus atsiliepimus, dalyvavo ~40 žmonių (organizuojantys renginius rajonuose žino, kad tai daug), ukmergiškiai įdėjo labai daug darbo reklamuodami renginį. Džiugu, kad Ukmergėje formuojasi protingų, iniciatyvių, darbščių žmonių branduolys.
Linas. Penktadienį, iš vakaro važiavau į Lūšės mūšio paminėjimo renginį. Atkarpoje Raseiniai – Venta, parduotuvėse palikau apie 300 laikraščių. Viso aplankyta 12 prekybos taškų: Raseiniai, Kelmė, Lioliai, Kuršėnai, Papilė, Venta. Kas nustebino? Jei vykdant tokią pačią akciją rytų Lietuvoje (Trakai, Širvintos, Anykščiai, Ukmergė, Elektrėnai, Molėtai) dažnai tekdavo išgirsti klausimus – ar suderinta, kas leido, kokia organizacija, ar nėra ko nors prieš valdžią ir pan.? Arba įvairūs atsikalbinėjimai ir bandymai išsisukti nuo nepretenzingo prašymo, tai Žemaitijoje nė vienoje iš parduotuvių neišgirdau nieko panašaus. Visų atsakymas panašus, prašom, palikit, ačiū…..
Darau prielaidą, kad Žemaitijoje žmonės yra mažiau bijantys, laisvesni, nepriklausomi. Nors ten mažai mačiau sodybose ir vienkiemiuose gyvenančių žmonių. Tik pavienės ūkininkų sodybos. Visi žmonės telkiasi miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse. Rytų Lietuvoje didesnis sodybų išsibarstymas ir daugiau gyvenančių mažo užstatymo teritorijose.
Elena. Alytaus miesto gimtadienis tęsiasi dar ir šiandien, t.y. trečią dieną. Dalinuosi nuotrauka iš vakarykščio NS vilniečių ,,desanto” bei Alytaus skyriaus narių bendros akcijos miesto Dainų slėnyje- tradicinėje masinių renginių vietoje. Nuotrauka kalba pati už save…
Almantas. Prie NS palapinės, sutapus jo ir svitos kelionei tuo metu pro šalį, nusifotografavo ir Alytaus meras, kai jį ekspromtu pakvietėme. Su Alytaus meru aptarėme politinio prieglobsčio Nacionaliniame susivienijime galimybes, kai socialdemokratų viršūnės progresyvėjimas ir liberalėjimas taps visiškai nepakenčiamas doriems dzūkams. Džiaugiuosi puikiu darbu su NS Alytaus sk. komanda – Gintautu, Aurimu ir Daiva R. Iš Vilniaus atvykau su šauniai dirbusiais Dobilu, Janina ir Daiva J. Užėmėme abu įėjimus į šventę ir išdalinome apie 1100 NS laikraščių (naujo ir ankstesnio tiražo komplektą) su kvietimu į NS renginį ir Alytaus sk. skrajute. Žmonės laikraščius ėmė gana noriai, buvo nemažai palaikymo, agresyvaus priešiškumo nepatyrėme.
Dėkui Alytaus komandai už gerą pasirengimą akcijai ir puikų priėmimą. Labai patogu, kai skyrius turi savo NS palapinę ir nereikia jos gabenti iš Vilniaus. Galbūt savo palapines galėtų turėti ir kitų didžiausių miestų skyriai – Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio.
Rimas. penktadienį, iš vakaro važiavau į Lūšės mūšio paminėjimo renginį. Atkarpoje Raseiniai – Venta, parduotuvėse palikau apie 300 laikraščių. Viso aplankyta 12 prekybos taškų: Raseiniai, Kelmė, Lioliai, Kuršėnai, Papilė, Venta.
Kas nustebino? Jei vykdant tokią pačią akciją rytų Lietuvoje (Trakai, Širvintos, Anykščiai, Ukmergė, Elektrėnai, Molėtai) dažnai tekdavo išgirsti klausimus – ar suderinta, kas leido, kokia organizacija, ar nėra ko nors prieš valdžią ir pan.? Arba įvairūs atsikalbinėjimai ir bandymai išsisukti nuo nepretenzingo prašymo, tai Žemaitijoje nė vienoje iš parduotuvių neišgirdau nieko panašaus. Visų atsakymas panašus, prašom, palikit, ačiū…
Darau prielaidą, kad Žemaitijoje žmonės yra mažiau bijantys, laisvesni, nepriklausomi. Nors ten mažai mačiau sodybose ir vienkiemiuose gyvenančių žmonių. Tik pavienės ūkininkų sodybos. Visi žmonės telkiasi miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse. Rytų Lietuvoje didesnis sodybų išsibarstymas ir daugiau gyvenančių mažo užstatymo teritorijose.
Ir vėl, kaip prie 30 metų sisteminiai politikos apžvalgininkai bei sisteminė žiniasklaida šią mintį ignoruoja. Gyventojų nuomonės apklausų organizatoriai nuduoda, kad tokio sąjūdžio mūsų šalyje nėra, apdairiai apklausose Nacionalinio susivienijimo apskritai neminėdami. Bet žinia apie jį sklinda po Lietuvą ir pamažu skverbiasi į žmonių sąmonę (šiemet 3 Nacionalinį susivienijimo kandidatai pateko į sostinės tarybą). Žmonės ima suprasti, kad tik patys atsakydami už savo likimą jie gali laikyti save laisvais. Tiems, kas nori sužinoti daugiau siūloma sekti Nacionalinio susivienijimo „Facebook“ paskyrą, kurioje pateikiama informacija apie renginius
Andrius. Suprantama, kad visų dėmesys dabar nukreiptas į įvykius Rusijoje. Visgi, kol švieži įspūdžiai, dalinuosi apie išvyką į Vilkaviškį. Važiavau su Laisvūnu (ačiū jam, nes dirbo penktadienį Jonavoje), Daiva ir Egle. Iš pradžių dirbome turguje, o nuo pietų šventėje. Palapinę pastatėme gerai matomoje vietoje. Dalinome šventėje ir dar Daiva su Egle apibėgo aplinkinius daugiabučius ir išmėtė laikraščius į pašto dėžutes. Išplatinome apie 2100 laikraščių maždaug po lygiai – turguje, šventėje ir į pašto dėžutes. Šventėje jau žmonės sakė, kad gavo turgoje arba rado pašto dėžutėje. Ėmė gana noriai. Piktų ir priešiškų nebuvo. Bent trys žmonės pasirodė labai rimtai mumis besidomintys – galbūt įstos į NS. Jau atsiranda suvokimas kad valstybėje viskas naikinama. Vienas mūsų gerbėjas turguje vis ėmė laikraščius ir pats dalino pažįstamiems. Vėliau, prie palapinės atnešė šalto alaus. Gavau jo kontaktus.Taigi nuotaikos geros.
Edvardas. Sveiki, penktadienį Aušra, Laisvūnas, Paulius ir Edvardas aplankėme Jonavą, kur tradiciškai švenčiamos Joninės. Laisvūnas ir Paulius atvyko iš Vilniaus 14:00 ir dalino laikraščius šventės dalyviams. Aušra iš Kauno atvyko 15:00 ir prisijungė prie kolegų. Man atvykus vėliausiai 16:00, bandėme surasti vietą palapinei, bet susidūrėme su šventės organizatoriaus įmonės Myfest pasipriešinimu. Kalbėjau telefonu su įmonės Myfest vadovu Tomu (pavardės nepasakė, bet įmonės kontaktuose yra Vadovas: Tomas Cilcius) . Jis kategoriškai atsisakė suteikti mums vietą palapinei, esą šventėje nereikia politikuoti ir jei mes statysime palapinę, kvies apsaugą. Dar pasiūlė kreiptis į savivaldybę ir su ja tartis dėl vietos. Nusprendėme nestatyti palapinės ir tiesiog dalinti laikraščius šventės dalyviams. Kaip vėliau paaiškėjo, nestatyti palapinės buvo geras sprendimas, nors ir priverstinis. Atsistojome pagrindinėje šventės sankryžoje, kur didelis žmonių srautas į visas puses, buvome tikrai matomi. Išdalinome 1050 laikraščių. Gerai, kad aplankėme Jonavą, bendraujant su žmonėmis susidarė įspūdis, kad čia apie mus menkai žino.
Paulius. Pasvalyje. Didelė mūsų komanda išdalino 1200 laikraščių.Inga iš Šiaulių , Virginija iš Biržų, Aivaras ir Linas iš Panevėžio , Algimantas , Kęstutis ir Erikas iš Vilniaus. Šventėje buvo Pinskuvienės regionininkai ir paprašė laikraščio nors padarė pastabą, kad vaikštom išdidūs. Buvo konservatoriai ir socdemai su žaidimėliais. Greta buvo ir kita organizacija, kurios akcijoje spėjau sudalyvavau.
Kęstutis. Dėkui Erikui už foto ir žinią kaip mes „ėmėm“ Pasvalį. Didelė garbė būti tokioje šaunioje bendražygių komandoje. Kas atlaikys patyrusių vilkų Eriko ir Algimanto įtaigumą bei bet ką prakalbinti ir įtikinti galinčias mūsų Ingą bei Virginiją? Išskirtinai noriu pažymėti kovos krikštą gavusius ir pasiryžusius partijos reikalui Aivarą ir Liną iš gretimo Panevėžio.
Ir Pasvalys neatlaikė. Turbūt bene palankiausias matytas vaizdas NS atžvilgiu. Labai daug šviesių ir mažai piktų žmonių sutikome. Savivaldybė ir kultūros centro atstovas Rytis taipogi buvo geranoriški – mandagiai ir supratingai suderinome labai gerą vietą mūsų pavėsinei. Dėkui ir mūsų tarybos nariui Liudvikui, prisidėjusiam kad kuo sklandžiau būtų.
Šioje sėkmėje yra ir mūsų bendro nuopelno. Pasilabinusi Skvernelio partijos atstovė paprašė laikraščio ir atvirai pasakė: Jūs labai gerai dirbate. Geriau netgi už partijas. Tai – pripažinimas, taip pat ir kad esame kitokie (ne kaip partijos).
Aldona. NS Alytaus skyriaus nariai, kaip ir kasmet, 06-23 d. dalyvavo Šv. Mišiose Alytaus Šv. Angelų sargų bažnyčioje, kurias aukojo šios bažnyčios klebonas kun. Arūnas Užupis ir meldėmės už 1941-ųjų metų Birželio sukilimo dalyvius, palaidotus šios bažnyčios šventoriuje bei jų perlaidojimo vietoje Alytuje, Skardžio gatvėje. Po Šv. Mišių aplankėme kapus bei perlaidojimo vietą, padėjome tautinių spalvų puokštes, uždegėme atminimo žvakes. Fotografijų autoriai: Vilmantė Petrusevičienė ir Gintaras Žilionis.
Parengta iš paskelbtų NS dalyvių kelionių įspūdžių
