ŽYGIS PER LIETUVĄ SU ŠŪKIU: „SUSIGRĄŽINKIME VALSTYBĘ!“ (IX dalis)

I dalis ČIA; II dalis – ČIA; III dalis ČIA; IV dalis ČIA; V dalis ČIA;  VI dalis ČIA: VII dalis ČIA; VIII dalis ČIA

Darius: Jurbarko krašto šventė 2023. Amatininkų mugė. Jurbarko dvaro parkas.
Dalyvavo: prof. Vytautas R., Alina, Erikas, Almantas, Laisvūnas, Vida, Darius. Vietoje prisijungė jurbarkietė Silva.Prof. Vytautas R. daug bendravo su žmonėmis.

Pačiame Jurbarke išdalinta gana daug laikraščių. Be to, dar nemažai išdalinta Panemunės miesteliuose – Skirsnemunėje, Raudonėje, Veliuonoje, Seredžiuje.

Silvija: Miesto šventėje buvo malonu susitikti su NS komandą ir kartu su jais platinti laikraštį dvaro parko mugėje. Mane maloniai stebino tai, kaip noriai žmonės ima laikraštį. Bendravome su kolega Almantu Stankūnu, kuris kartu sugebėjo dalinti ir laikraščius – jų krūva iš jo rankų dingdavo akimirksniu. Palapinėje mikliai darbavosi Laisvūnas Šopauskas, prie kiekvieno laikraščio prisegdamas kvietimą į vyksiantį renginį.

Prof. Vytautas Radžvilas minėjo, kad lengva buvo ne visada, kad iš pradžių važinėjantys po miestus ir miestelius NS žmonės buvo sutinkami įtariai ar net piktai.

Žmonės pavargę nuo viena po kitos dygstančių ir nykstančių partijų ir melo. Celofano partija, atsiradusi paskutiniu metu taip staiga – kaip grybas po lietaus, – mane galutinai įtikino, kad dauguma jų yra kuriamos tyčia, saugumo struktūroms ,savoms ar svetimoms, paliepus. Savo elgesiu ir kvailomis kalbomis tokie neaiškūs veikėjai diskredituoja nacionalinius judėjimus. Juos reikia atpažinti ir vengti jų. Tad apie jokį vienijimąsi su kuo nors negali būti nė kalbos. Atvirkščiai, kilus menkiausiam įtarimui, reikia atsiriboti. Manau, tuo klausimu yra labai teisingai mąstoma. Paskutinių dienų tekstai leidžia manyti, kad kritika ar neapykanta NS partijai dingsta, gudrauti naudojantis proga tikrai nepavyks. Ačiū tiems, kurie, anksčiau smerkę, pagaliau suprato, kad reikia palaikyti NS.

Neskaičiavau, kiek laikraščių išdalinau. Dalį parsinešiau namo padalinti kaimynams. Tikrai nemaniau, kad bendravimas su bendražygiais bus toks smagus ir šiltas. Nenorėjau jų palikti. Noriu pasakyti, kad tiek psichologinės erdvės, kiek yra NS partijoje, neradau jokiame kitame kolektyve. Tie, kurie viską atlaikys ir liks, bus kaip kieta uola, kurios nepramuš jokios nesėkmės. NS darosi vis mažiau pažeidžiama. O prof. V. Radžvilas labai mielas žmogus.

Kęstutis: Į Utenos miestą atvykome aštuoniese: Daiva, Eglė su manimi, Lidija, Miglius, Renatas, Algimantas ir Vaclovas. Taip pat mus aplankė Žilvinas, Aušra ir Arūnas.

Šventė sutraukė gausų būrį uteniškių ir svečių, nors buvusieji ankstesniais metais pastebėjome, kad dalyvių mugėje mažiau, jokių partijų nematyti, tik atokiau nuo pagrindinės gatvės, prie ežero pūpsojo visuomenininkų pavėsinės. Tarp jų ir ūkininkų sąjungos laikinoji būstinė.

Į rankas atiduota daug laikraščių, dar kokis šimtukas patikėta padalinti draugams ir kaimynams.

Tai rodo, kad dauguma žmonių yra palankūs NS, dalis susidomėjusių, priešiškų – mažuma. Malonu buvo sutikti mūsų veiklą sekančius ir mus palaikančius.

Deja, Nacionalinio susivienijimo vardas nežinomas dar labai dideliam skaičiui sutiktųjų, o girdėjusieji ne visada ar sunkiai skiria nuo kitų partijų.

Dar vienas supratingo palankumo ženklas – rankose laikraštis, neskubriai įsiskaitoma: „Susigrąžinkime valstybę…Čia tai gerai!”. Šiam piliečiui daugiau aiškinti nereikėjo. Kitas rimtai domėjosi: ar nėra pas mus perbėgėlių? Neigiamu atsakymu su atitinkamu komentaru liko labai patenkintas.

Ir pabaigai vienas atėjęs į galvą palyginimas dalinant laikraštį vyresnio amžiaus žmonėms -kai klausia, koks čia laikraštis, atsakymas akimirksniu viską paaiškina: „NS laikraštis – kaip „Sąjūdžio žinios“ anais laikais. Juk „Tiesoj“ tiesos nėra, tiesa?“

Tomas: Išvykoje į Rokiškio raj. dalyvavo dvi komandos: iš Panevėžio – Tomas ir Aivaras, iš Vilniaus – Sigita ir Dobilas. Abi komandos apsijungė Južintuose, kur iš dviejų šventės dienų sudalyvavome šeštadienio jaunimo sporto varžybose. Ten sutikome jauną šeimą iš Elektrėnų, mažos mergaitės karišką aprangą dėvintis tėtis, su malonia šypsena, padėkojo už spaudą, pažymėdamas, kad NS seka, labai gerai žino, balsavo ir linki labai didelės sėkmes. Ten pat svetingi južintiškiai pavaišino skania žuviene. Dar vienas sutiktas žmogus užkalbino prie parduotuvės, pasisakė žinantis NS, seka mūsų informaciją.

Laikraščius dalinome šventėje, prisegėme spaudą skelbimų lentoje. Grįžtant į namus komandos pasidalino pusiau: Sigita, Dobilas užsuko į Obelių miestelio renginį, o panevėžiečiai paskleidė laikraščius į pašto dėžutes Rokiškyje, atsitiktinai pasirinktose simbolinėse Panevėžio ir Vilties gatvėse.

Sigita: Šeštadienį nedidelė komanda – Dobilas ir aš iš Vilniaus bei Jūžintuose prisijungę panevėžiečiai Tomas ir Aivaras – aplankėme to krašto miestelių šventes bei padalinome spaudą sutiktiems žmonėms, palikome pašto dėžutėse ir parduotuvėse, kur maloniai juos priėmė. Aplankyti Jūžintai, Žiobiškis, Obeliai, Dusetos ir dar keletas vietovių, kur palikome laikraščių ir parduotuvėse. Obeliuos su Dobilu dar spėjome sudalyvauti laisvės kovų dalyvio Andriaus Dručkaus mirties 5 metinių paminėjime.

Sekmadienį laikraščius padalinau Giedraičiuose, kur vyko Šv. Baltramiejaus atlaidai. Buvo nemažai sakančių, kad jau turi mūsų laikraštį, kas Joniškyje gavo, kas Bijutiškyje, kas šeštadienį Giedraičiuose. Nepavarkime ir keliaukime po Lietuvą.