I dalis ČIA; II dalis – ČIA; III dalis ČIA; IV dalis ČIA
Jau ir teisininkai pripažįsta, kad dabartinė valdžia griauna Lietuvą.
– Šį kartą, deja, jau tikrai nebe perkeltine prasme, o tiesiogine,- sako advokatas Dominykas Vanhara.
Neapsikentę iš viršaus stumiamos švietimo ir mokslo reformos darbus palieka tiek jauni pedagogai, tiek ir pedagogai, turintys ilgametę darbo patirtį. Mat nuo naujų mokslo metų pedagogai turi pradėti dirbti pagal naujas programas, kurioms vadovėlių nėra, kaip dirbti – neaišku. Per paskutines savaites įsipliekė daugybiniai gaisrai kitame bare – irgi dėl dabartinės valdžios stumiamų taip vadinamų „reformų“ iš darbo išėjo daug medikų, o Vilniaus Žalgirio klinika, Zarasų ligoninė ir Zarasų pirminės sveikatos priežiūros centras, Vilniaus centro poliklinika. veikla dėl medikų stygiaus tapo paralyžuota.
Vilniuje Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryžoje, nekilnojamojo turto (NT) vystytajai sumanė išpjauti medžius. Tai lankomiausia vieta, joje žinomiausias Vilniaus paminklas pasaulyje, pastatytas sąmoningai apželdintoje terasoje. Būtent tokį, Romain Gary vaikystės miestovaizdį, pasirinko paminklo jam autorius Romas Kvintas. Būtent šitas vaizdas jau tapo ikoniniu Vilniaus žydų kultūros gerbėjams visame pasaulyje. Tačiau NT turto vystytojai nusprendė “įveiklinti” kažkokiu būdu privačia tapusią terasą, paversdami ją dviejų aukštų pastatu, nes medžiai tam trukdo. Savivaldybė vėl verkia, nieko negalinti padaryti, nes tokios taisyklės,- sako politologas Vytautas Sinica (sostinės tarybos narys).
O „Nacionalinį susivienijimas“ tęsia vasaros keliones po Lietuvą dalindamas laikraštį „Susigrąžinkime valstybę!“.
Kelionių akimirkos liepos 1-16 dienomis.
Marius. Liepos 1-12 d. Molėtų miesto šventėje šiandien išdalinom ~850 laikraščių (~300 iš jų su papildomu įdėklu). Su tokiomis sudėtingomis dalinimo sąlygomis dar nebuvau susidūręs – laikraščio neėmė gal pusė visų žmonių, kuriems siūliau, panašiai sakė ir kiti dalintojai. Neėmė ne dėl to, kad NS, o tiesiog nenorėjo nieko imti, kas „brukama”.
Buvo nemažai priešiškų reakcijų (kai kurie, pamatę, kad NS laikraštis, jį atiduodavo ar pasakydavo ką pikto), bet tiek pat ir gerų (palaikom, sekam, balsavom ir t. t.). Tiesa, šventėje buvo labai daug vilniečių, tai, matyt, buvo nemažai genderistų, kurie kratosi mūsų kaip raupsuotų, bet nemažai ir tų, kurie sakė, kad Vilniuje už mus balsavo ir ragino tai daryti draugus. Jaučiasi, kad vilniečiai mus gana gerai žino (pritaria arba ne), o molėtiškiai mažiau. Kelioms žmonių grupėms teko aiškinti, kad mes ne Šeimų sąjūdis ir su jais nesusiję, kad nesam prorusiški. Išaiškinus, kas mes ir už ką, labai noriai paėmė laikraščius.
Pradžioje atrodė, kad bus nuotykių su policija. Pasistatėm palapinę geroje vietoje mugės pradžioje, tarp prekybininkų. Tvarką prižiūrėjęs vaikinukas pradėjo domėtis, ar turim leidimą. Viską išaiškinus paskambino Myfest direktoriui Tomui ir davė telefoną, kad su juo pakalbėčiau. Tas Tomas iš karto užsipuolė, kalbėjo labai nemaloniai, bet viską ramiai išaiškinau, pasakiau, kuo remiamės ir kad gali kviesti pareigūnus, jeigu nori – Širvintose ir Birštone jau turėjom tokias situacijas, kurios baigėsi mūsų naudai. Dar pasakiau, kad jeigu trukdom, galim geranoriškai šiek tiek pasitraukti už mugės. Sakė, kad tuoj privažiuos – gal vienas, gal su pareigūnais – ir išsiaiškinsim. Bet taip niekas ir neatvažiavo. Matyt, pasiskambino savivaldybės administracijos direktoriui ir tas nusprendė, kad neverta su mumis prasidėti, nes vėl iškelsim skandalą laikraštyje, tai taip viską ir paliko. Dar vienas dalykas – tas Tomas minėjo, kad Jovanoje ir Telšiuose buvo tokia pati situacija ir mūsų žmonės sutiko, kad negali statyti palapinės mugės teritorijoje. Aš argumentavau, kad negalim statyti išpirktose prekybininkų vietose, bet mugės teritorijoje galim statyti, jeigu tik niekam netrukdom. Manau, taip turėtume argumentuoti ir ateityje – pora precedentų ir Myfest Tomas apsiramins.
Eimutis. Molėtų krašte dar reikia daug dirbti, nes TS-LKD valdymo trisdešimtmečio padariniai žmonių politinei sąmonei baisūs. Padirbėjome Žemaičių Kalvarijos atlaiduose. Buvome Daiva , Valentinas , Kęstutis ir Laisvūnas ir aš. Lietus pylė beveik visą dieną, sustojo tik 15:00 valandą, bet nepaisant šito ir gan nedidelio žmonių skaičiaus išdalinome beveik 600 laikraščių. Nuotaikos geros, piktų vos vienas kitas, buvo mus žinančių ir palaikančių, bet taip pat gan daug buvo pirmą kartą girdinčių. Tokiem kantrusis Valentinas paaiškindavo kas esame ir kodėl esame. Atlaidai vyks visą kitą savaitę iki liepos 12. Ateinantį sekmadienį, liepos 9-ąją bus didžioji diena kai turėtų atvykti tikrai daug žmonių. Mes vėl planuojame ten būti ir vėl, prašau registruotis ir vykti.
Andrius. Su Valstybės diena visus! Šiandien laikraščius prie Kauno pilies dalinome trise – Aušra, Remigijus ir aš. Sumušėm visų laikų rekordą – 2250 ir dar pritrūkome laikraščių. Buvo kažkiek piktų, vadinusių laikraštį „š…”. Vienas jaunas dviratininkas buvo piktas, suglamžė laikraštį ir sakė, kad meluojam. Kitas iš LRT irgi buvo piktas, diskutavo su Remigijumi, apšaukė valstybės priešais.
Turbūt, nemažai žmonių paėmė galvodami, kad renginio programa, bet gal neišmes. Dauguma ėmusių, kaip visada, pagyvenusios moterys.Gero šventinio vakaro.
Dobilas. Sveikinu visus, šventusius Valstybės dieną! Vakar bendravome su Tauta ir skleidėme gerąją žinią dalindami NS laikraščius buvusioje sostinėje. Ten vyko ir vietinis kermošius, ir tradicinės Gyvosios archeologijos dienos, tai dalyvavome rimta komanda. Iš Vilniaus vykome Pirmininkas, Darius ir aš, jau vietoje prisijungė Marius, Vaclovas ir Sigita. Šventės organizatoriai buvo paskyrę „labai gerą vietą palapinei prie mokyklos” valstybinėje žemėje, kur bus net žmonių srautai. Realiai tai pasirodė vieta priešingoje nuo šventės pusėje, kur labiau tikėtina sutikti miško žvėrelių. Todėl buvo priimtas sprendimas pavėsinę statyti laisvoje aikštelėje pagrindinėje pėsčiųjų arterijoje Kerniaus gatvėje. Šventės organizatorės mus visaip bandė atkalbėti, atseit, tai privati teritorija, bet pavėsinė buvo mikliai pastatyta ir imtasi aktyvaus laikraščių platinimo. Gal po kelių valandų, jau apie pietus, prisistatė labai mandagūs policininkai, atvykę ginti tos „privačios žemės”. Iš mūsų pusės buvo priimtas sprendimas pavėsinę išrinkti, tuo pat metu aiškinant susidomėjusiems praeiviams apie politinę ir teisinę situaciją Lietuvoje – ir kodėl mes ardome savo pavėsinę. Kažkas negerai Širvintų karalystėje, būtų pasakęs Hamletas.
Pirmininkas tuo metu puikiai pabendravo su jaunu ir protingu vienu iš dviejų atkviestų apginti „privačios žemės” policininkų, kuris domėjosi NS ir nebijojo klausinėti apie politiką. Praeiviams tai darė labai teigiamą įspūdį. Kitas gi policininkas, stovėjo atokiau, lyg ir nelabai patenkintas tokiu draugišku pokalbiu.
Noriu teigti, kad greitas pavėsinės pastatymas geroje vietoje tikrai apsimoka. Nes ji jau stovi. Ypač, jei vietinių organizatorių siūloma vieta yra vos ne miške. Net jei tektų vėliau pavėsinę išardyti. Atitinkamai aiškinant praeiviams, kodėl esame priversti tai daryti.
Gyvosios archeologijos dienų lankytojų srautas buvo planuojamas iki pat pavakarės. Išdalinome 1000+ laikraščių, darbą tęsti dar liko Sigita ir Marius. Žmonių atsiliepimai atitinka ankstesnių renginių statistiką – tik keli priešiški, tik keli nieko negirdėję apie NS, daugybė girdėję ir jau anksčiau gavę laikraščius.
Ir, žinoma, maloniausiai nuteikia augantis skaičius sakančių „jūs šaunuoliai, darote labai reikalingą darbą Lietuvai, mes skaitome jus internete”. Ir panašiai.
Labai kviečiu Kolegas, kurie dar nėra dalyvavę tokiose išvykose, drąsiai prisijungti. Gausite didelę dozę pozityvios energijos – tai ryšiai su partiečiais, smagios kelionės po Lietuvą, gero žodžio sakymas tautiečiams ir iš jų gaunamas mūsų veiklos palaikymas. Iki naujų susitikimų!
Evaldas . Puikiai pasirodėte. Matyt Pinskuvienės karalystėje ir reikėjo laukti ,, stebuklų”. Tiesa jus stebėjo kažkokie ,, draugai”. Vienoje grupėje buvo įdėta nuotrauka su komentaru , kad esate išvyti ir dar vatnikais išvadino. Tiesa greitai info dingo. Kažkur priima normaliai o Širvintų rajone visada bus įdomu.
Rytoj vykstam į kitas vietas. Prisijungiu prie kvietimo aktyviai dalyvauti išvykose. Ir darbas reikalingas ir puikus savęs išbandymas.
Vytautas. Šaunuoliai. Neįmanoma turiningiau ir prasmingiau atšvęsti jau beveik neegzistuojančios valstybės dienos kaip ją ginant tokiu būdu. Turint omenyje visas aplinkybes, savo dirbtinumu šių metų šventimas įgijo kaip niekada stiprų ,,spalio revoliucijos” minėjimų prieskonį.
Į piktus miestelėnus neverta kreipti dėmesio. Kaip ir pernelyg sukti galvą, kas ir kodėl ima laikraštį. Nėra taip, kad mes aklai blaškomės po Lietuvą tiesiog reklamuodami NS. Kiekvienoje aplankytoje vietoje laikraščio dalijimo tikslas ir prasmė priklauso nuo konkrečių tos vietos sąlygų. Uždavinys Kaune yra visiškai aiškus. Dėl priežasčių, prie kurių negrįšime, NS įdirbis yra gana menkas. Todėl tikslas — pradėti figūruoti kauniečių sąmonėje ir vaizduotėje kaip galimai alternatyvai vykstančiam absurdiškam žaidimui. Po savivaldos rinkimų ,,opozicija” džiūgavo, kokie šaunūs kauniečiai, kad sustabdė konservatorių Juozapaitį ir išsirinko Matijošaitį. Nieko sau laimėjimas 🙂 Juozapaitis, aišku, nesusipratimas, bet jaustis didvyriais išsirinkus sicilietiško braižo veikėją su akivaizdžiais mafijozo bruožais — kažin ar verta 🙂
Štai čia ir slypi galimybė įsiveržti į garbiųjų kauniečių dėmesio lauką. Be abejo, daugeliui miestelėnų užtenka mero-plytelių klojiko. Aristotelis pasakytų, kad esama prigimtinių vergų. Bet jis teigė, kad būna ir ,,įstatyminių” vergų, kurie iš prigimties turi laisvą sielą, o yra vergai tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Todėl spėju, kad kauniečiai remia Matijošaitį ne taip visuotinai ir tvirtai, kaip gali atrodyti. Sunku patikėti, kad tarp jų nėra pagalvojančių: ,,nejaugi mūsų garbingas miestas niekada neturės mero, kuris, gerai tvarkydamas gatves, dar sugebėtų ir nevogti?” Štai šitaip klausiantieji yra potencialūs NS rėmėjai ir rinkėjai. Kad bent dalis jų nusigręžtų nuo dabartinio mero, tereikia vieno — jie turi pamatyti alternatyvą. Tad belieka tinkamai pasirodyti mieliems kauniečiams.
,,Tinkamai” reiškia vieninteliu būdu — gatvėje su laikraščiais. Joks ,,nuotolinis” būdas neveiks. Priežastis akivaizdi. Sovietmečiu užtekdavo atviresnės frazės, kad aplinkinių akyse atrodytum drąsuoliu, o kartais iš tiesų sulauktum kompetentingų žinybų dėmesio. Dabar tai neįmanoma, nes smarkiai pakeistas valdysenos būdas. Jo esmė — leisti į valias išsikalbėti ir išsirašyti. Toks būdas būtų neįgyvendinamas be nuostabaus išradimo, kuris vadinasi internetu. Principas — kalbėk ir rašyk praktiškai ką nori. Tegul žodžiai ir tekstai liejasi ežerais ir jūromis. Svarbiausia — nepakilk nuo sofos. Be abejo, kvaila nuvertinti interneto galimybes skleisti informaciją. Bet ne mažiau trumparegiška nuvertinti jo potencialą paralyžiuoti žmogaus valią veikti. Visas titaniškas aktyvių piliečių triūsas ,,chatuose”, ,,laikai”, komentarai, diskusijos burbuluose — nepabaigiamas kolektyvinės psichoterapijos seansas. Šio spektaklio viršūnė — atpirkimo ožių plakimas. Vienas iš tokių — anūkas. Gana vidutinio dešimtoko gimnazisto lygio vyrukas, kuriam skiriamas tiesiog kosminis dėmesys. Nepagalvojant, kad tai keistai primena žinomą japonų praktiką, kai korporacijų darbuotojams leidžiama iškrovai talžyti vadovų iškamšas 🙂
Tai štai — būdas patraukti lietuvių dėmesį ir pasirodyti jiems kaip alternatyvai yra įgyvendinti daugelio jų slaptą troškimą. Tą troškimą išduoda labai dažnai pasikartojanti frazė: ,,Kodėl niekas nieko nedaro?!” Ką tai reiškia, jeigu ne tai, kad plačiai suvokiama, jog Lietuvos padėtis iš tiesų be galo grėsminga ir ką nors reikėtų daryti? Bet statistinis kaunietis ar lietuvis tam jau nebeturi valios. Ir štai tada išvystama kažką neįprasto: pajėgiančius šį tą daryti keistus žmones su laikraščiais gatvėse. Ir — kokia keistenybė — ne pasamdytus tam reikalui,bet dalijančius juos savanoriškai, be jokio atlygio. Juk ne vienas klausė ir sunkiai patiki, kad šitaip dar gali būti.
Prisigyventa tiek, kad menkiausia pastanga tampa milžinišku kontrastu tvyrančiai visuotinio bevališkumo ir apatijos pelkei. Ir tai negali būti suvokiama kitaip, kaip alternatyva sisteminiam politikavimui. Tereikia kantriai tęsti, ir šią alternatyvą pamažu suvoks, o galiausiai ir aiškiai išvys, vis daugiau žmonių. Tiesą sakant, tai ir yra pagrindinė ano laiškelio mintis: https://tiesos.lt/vytautas-radzvilas-padeka-bendrazygiams/. Linkiu tvirtybės ir kantrybės
Almantas.Šakiusoe dirbome penkiese – aš, Mindaugas, Neringa, Valentinas (atvyko iš Šilutės) ir Paulius iš Marijampolės (šiuo metu vyksta jo priėmimo procesas į NS). Palapinę pastatėme sklandžiai ir geroje vietoje. Mugė buvo labai nedidelė. Tad pavyko išdalinti į rankas tik apie 600 laikraščių. Dar 250 Paulius išnešiojo po daugiabučius namus. Miestelyje tik apie 5000 gyventojų, tai gal ir neblogai.
Ėmė mielai, džiaugėsi, kad iš Vilniaus atvykome net į Šakius. Su keliais šakiškiais pabendravome daugiau, tai gal atsiras tvirtesnių ryšių. Stebėjosi, kad važinėjame po Lietuvą ir ne prieš pat rinkimus. Vėl išgirdome – jūs ne partija, jūs kitokie…
Žygimantas. Šeštadienį vyko Radviliškio miesto šventė. Administracijos atstovai buvo geranoriški – išvakarėse buvo suderintos dvi galimos NS palapinės statymo vietos, o renginio dieną buvo pasiūlyta dar ir trečia galimybė. Išsirinkome geriausią vietą prie pagrindinio ateinančių srauto. Dirbome aštuoniese – trys vilniečiai (Eglė, Sigita, Erikas) ir penki radviliškiečiai (Kristina, Nijolė, Salvinija, Genovaitė, aš). Mugė buvo ne itin didelė, lankytojų irgi neperdaug – mieste renginiai vyko trečią dieną nuo liepos 6 d., tad Eglė su Eriku išėjo padirbėti į miestą.
Atsisakančių imti laikraštį buvo nedaug (kaip ir valstiečių valdomuose Šiaulių rajono Kuršėnuose) – akivaizdus politinis atšilimas po 2003-2020 m. konservų (atseit krikdemiško flango) A. Čepononio valdymo. Merui patekus į Seimą, buvo išrinktas Žaliųjų partijos meras.Šiais metais konservai triuškinančiai prarado ir Tarybos daugumą.
Joniškyje situacija buvo kiek prastesnė – net opozicinis valstiečių deputatas neįžvelgė nieko blogo dabartinėje Lietuvos būklėje. Jaučiasi, kad liberalai beveik nepertraukiamai kontroliuoja Joniškį nuo pat 1991 m.
Ramūnas. Vakar NS buvo ir dalino laikraščius Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė (Svarinsko partizanų parkas, Ukmergės raj., Kadrėnai). Dalyvavo Ramūnas ir Linas iš Trakų, prisijungė Lidija, taip pat padėjo greta su knygomis stovėjęs Marius.
Žmonių nebuvo daug. Buvę prieš metus sakė, kad pernai buvo šiek tiek daugiau.
Techninė dalis: nuo savęs pastebėsiu, kad palapinė gražiau atrodytų, jei stovintis stalas būtų ne plikas, o uždengtas kokia staltiese, ir dar koks aksesuaras (džiovintų gėlių puokštelė) būtų. Galvoju, kad pas partijos moters gali būti kokia atliekama staltiesė kraičio skryniose. Arba daryti kaip Marius – įsigyti pora baltų staltiesių – vis gražiau atrodo negu nubraižytas stalas. Svarsčiai pasiteisino, Erikai. Užima mažiau vietos negu smėlio maišai.
Erikas. Rimta komanda: Aivaras , Linas, Tomas iš Panevėžio. Jolanta , Edvardas iš Kėdainių, Andrius iš Kauno ir Renatas, Erikas iš Vilniaus Nors šventė nebuvo didelė vietinių vadinama 2P : Pensininkų ir pijokų o dabar tapo ir 3P nes priskaičiavo politikus. Tiesa kitų partijų nemačiau. Išdalinome 1000 laikraščių. Nors šventė Agurkų bet jų visiškai nebuvo ! Jolantai tai buvo puikus debiutas nes dalino laikraščius pirmą kartą.
Kęstutis. Taigi, vakar buvo Žagarė. Daugelis mūsų atkakome tolybėn pirmą sykį. Bent jau manasis Vilniaus ekipažas su Pirmininku, Egle, Vaclovu patyrėm ir kelionės įspūdį. Puikią vietą iki atvykstant su organizatoriais suderino Nijolė ir Kęstutis iš Radviliškio – mat jiems arčiau. Renginys miesto aikštėje, o mes beveik pačiame jos centre. Per visą akcijos laiką niekas iš valdžios nesidomėjo ką veikiame, kitaip nebendravo, taigi ir netrukdė.
Vyšnių festivalis – tik vyšnių nebuvo, arba nepavyko aptikti. Užtat mokėmės latviškai: lai dzivo Latvija! Latviai labai gausiai ir smagiai gyvuoja Žagarėje, tik gaila kad laikraščio paskaityt negeba. Ir kam jis jiems – jie turi savo Nacionala Apvieniba. Įgudę atpažinti lietuvaičius, pridėjus vietinių namų dėžutes iš viso apie 1000 egz. dvigubo ir tik naujausiojo laikraščio (pritrūkom komplektų) smagiai išdalinome. Tokia ypatybė, kad festivalyje dauguma atvykėliai, todėl pačių žagariečių ir teko paieškoti po namus.
Vyko viskas labai sklandu, miela ir dėmesinga mums, iki kolei šventėje neuždainavo Radžis – konkurencijos atlaikyti nepavyko.
Tatai kaip tik išėjo į gerą, nes kelionė atgalios užtruko aplankant ir kitas šiaurės Lietuvos vietas. Joniškyje tikėtina atvertėme į doros kelią rusofilišką patriotą. Jis, kavinės šeimininkas buvo ne tik apdovanotas laikraščiais ir turiningu pokalbiu, bet akivaizdžiai sveikai paveiktas, kai pažino Sąjūdžio veikėją tada ir dabar – Vytautą Radžvilą. Sakysite, vienas žmogus, kiek tos sėkmės? Bet gi tikra, kad jis apie mus kalbės su savo bendrais ir pagal savo veiklos pobūdį – su kitais žmonėmis. Nes jam rūpi. O tokiems žmonėms tereikia parodyti teisingą kryptį.
Pašvitinys – kita stotelė. Nykstantis kaimas – vos kiek virš 200 žmonių. Bet yra Bažnyčia dvi krautuvės, kavinukė. Pardavėjos aiškiai NS mato pirmą kartą, bet domisi ir mielai priima padalinimui. Aplankėme ir artimesnius namus.
Na ir netikėtai nemaža sėkmė nutiko Linkuvoje. Miestelio centras uždarytas – mat vyksta garsieji Švč. M. Marijos Škaplierinės atlaidai, na ir kermošius prie to. Nors laikas jau popietinis, tačiau žmonių dar šurmuliuoja. patekę atrakcijon patys tokia tapome. Kažkas nematyta ir keista Linkuvoj – būrelis su laikraščiu ne rinkimų metu su tikėjimo visiems ir Lietuvai palinkėjimu. Mano įspūdis toks, kad linkėjimas buvo priimtas rimtai ir maloniai – su šypsena. Sustojimuose palikta virš 300 laikraščių.
Drįsčiau teigti, kad susitikimai su žmonėmis kaimuose ir mažuose miesteliuose turi savitą bruožą. Čia daugiau paprastumo, mažiau išankstinių nuostatų ir „žinojimo” kas yra kas politikoje. Žmonės pirmiau klausosi, tik paskui klausia, pritaria ar svarsto. Galima pajusti, kad ir politikoje dar gali kažką reikšti autoritetas ir pagarba šiai veiklai, ne tik panieka „vagims” ir gelbėtojai kaip atsakas.
Na ir žinoma, cenzūros sąlygomis, ypač kas svarbu – LRT, be mūsų lankymosi yra labai mažai šansų apie NS sužinoti iš viso. Išvada ateina pati. Be didžiųjų mugių, reikia tiesiog važiuoti į kaimus. Kaip jau daro Linas, Marius, Sigita, Algimantas, atleiskite ko nepaminiu.
Laikas tą darbą daryti sisteminiu ir nuosekliu.
Vykom į festivalį Vyšnių, grįžome turtingesni kitkuom…
Nerijus. Gal net būtų verta pagalvoti apie renginius ir miesteliuose, ne tik miestuose. Yra dar miestelių su aktyviomis bendruomenėmis ir kartais tokioje vietoje lengviau sukviesti tuos 30 klausytojų nei didesniame mieste. Nes dar veikia gyvų kvietimų principas. Ir efektas koks – gal ten daugybę metų jokia politinė jėga nebuvo rimtesnio renginio suorganizavusi, o čia pakviečia į rimtą diskusiją apie Lietuvos ateitį. Aišku, visur sava specifika, reikia ją žinoti. Bet į tokią Linkuvą, kur jau matėsi teigiama reakcija, būtų verta sugrįžti.
Aš šiandien prekiavau knygomis Kernavėje, Škaplierinės atlaiduose. Tuo pačiu padalinau laikraščius. Nedideli atlaidai, bet buvo net kelios labai teigiamos ir mus palaikančios reakcijos, priešiškų nebuvo. Tik ten irgi buvo daug vilniečių, tokių „vasaros kernaviškių”. Aišku, laikraščiai pasiekė ir vietinius.
Kitą savaitgalį bus Anykščių šventė, bet tą pačią dieną netoli nuo Anykščių esančiame Alantos miestelyje (Molėtų r.) vyks ir jubiliejinė, 10-oji Šeimų šventė su muge. Būtų galima Anykščius ir Alantą apjungti – sekant jūsų pavyzdžiu.
Eglė. Kęstutis kaip visada labai gražiai aprašė. Papildysiu Linkuvos mugėje knygomis prekiaujančios moters, paėmusios laikraštį, pasakymu: „laukiau, kada ateis Nacionalinis susivienijimas“.
Tai mes ateinam…
Valdas. Šiandien Druskininkuose buvo “Bagažinių turgelis”. Renginys organizuotas pirmą kartą. Kadangi nespėjau į pačią pradžią 10 val. tai nuvažiavau nors į pabaigą. Per 20 min išdalinau 20 laikraščių. Žmonės mielai paėmė, kiti paprašė duoti dar. Nepalankiai nusiteikusių nebuvo. Pasiklausinėjau turgelio dalyvių, ar buvo žmonių, nes aš suspėjau tik į pačią pabaigą. Prekeiviai sakė, kad tokio srauto nesitikėjo. Susipažinau su oragnizatore. Rugpūčio mėn. vėl bus organizuojama, tai tada reikės daugiau druskininkiečių pagalbos, nes dabar tai dalinau vienas.
Parengta iš paskelbtų NS dalyvių kelionių įspūdžių
