I dalis ČIA; II dalis – ČIA; III dalis ČIA; IV dalis ČIA; V dalis ČIA; VI dalis ČIA: VII dalis ČIA
Atmosfera visuomenėje kaista.
Dėl Laisvės gynėjo J.Krikšatponio
Praėjusią savaitę žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamos atmesti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRTC) prašymą panaikinti J.Krikštaponio kario-savanorio teisinį statusą. Mat Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kuklianski, spekuliuodama Holokausto tragedija, pareikalavo nukelti šio Lietuvos laisvės kovų didvyrio paminklą Ukmergėje, esą J.Krikštaponis karo metu dalyvavo civilių gyventojų žudynėse Baltarusijoje.
Tačiau Žmogaus teisių gynėjai gavo įrodymus, kad J.Krikšastponis tuo metu vokiečių okupantų surengtose civilių gyventojų žudynėse fiziškai negalėjo dalyvauti – karo pradžioje GESTAP-o jis buvo kalinamas Kauno kalėjime. Šias aplinkybes LGGRTC sąmoningai nutyli – daugelis kitų šio laisvės kovotojo biografijos duomenų jos nėra paskelbtos LGGRFTC tinklalapyje.
Žmogaus teisių gynėjai pradėtą Lietuvos laisvės kovotojus juodinančią politinę kampaniją sieja su Rusijos hibridinio karo išpuoliu prieš Lietuvą (Rusija teigia, esą visi pokario partizanai ir rezistencinio judėjimo dalyviai buvo naciai ir žydšaudžiai).
Iš štai netikėtai išlindo yla iš maišo. Sunerimęs, kad Generalinė prokuratūra, gali atmesti LGGRTC iki galo neištirtus faktus apie J.Krikštaponį, viešai portale lrt.lt sukliko Arkadijus Vinokuras. Liedamas tulžį ant paties LGGRTC vadovo, dėl to, kad šis neįvykdė desovietizacijos Komisijos nurodymo per 5-ias dienas nugriauti paminklą Ukmergėje, A.Vinokuras J. Krikštaponį pavadino žudiku.
Šiam nervingam vyrukui žmogaus teisių gynėjai priminė, kad teisingumą šalyje pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (31 str.) vykdo teismai, o ne kažkokia sudaryta komisija.
Įdomu, ar A.Vinkuras yra tikrasis Kremliaus „Solovjovas“ Lietuvai, ar tik taip naudingas vietinis idiotas. Bet kuriuo atveju jis lieja vandenį ant Kremliaus malūno.
Vytauto Landsbergio insinuacija
Didelį informacinį sprogimą sukėlė Vytauto Landsbergio veidaknygėje paskelbta sąmoningai kupiūruota seniai žinomo KGB agentūrinio pranešimo ištrauka. Ji paskelbta neatsitiktinai. Nacionalinio susivienijimo (NS) populiarumas visuomenėje auga. Vadinamasis „patriarchas“ (labiau tinka „Patronas“) mėgino mesti įtarimo šešėlį NS pirmininkui prof. Vytautui Radžvilui. Tikslas – pasėti abejones, neva V.Radžvilas kadaise bendradarbiavo su KGB.
Sena plokštelė. Tačiau „Patronas“ suktai klausia, ar tik „R“ (suprask, V. Radžvilas) negalėjo būti etatiniam KGB pareigūnui žinias rinkusio informatoriaus pašnekovas ir „šaltinis“.
Bet „Patronas“ nelauktai susimovė. Pasirodo jis pacitavo tik sau naudingą mažytę dokumento dalį, apdairiai praleidęs itin svarbią agentūrinio pranešimo vietą, kuri aiškiai rodo, kad „Patronas“ puikiai žino, kas iš tiesų yra tas šaltinis, nes į jis pats kreipėsi, prašydamas delikačios asmeninės paslaugos… Tačiau „Patronas“ pamiršo, kad šis dokumentas jau buvo paskeltas 2012 metais ir jis šiuo metu yra visiems viešai prieinamas (KGBveikla.lt).
Įdomu, kad šią žmonių kvailinimo technologiją (viešai abejoti iškilių žmonių sąsajomis su KGB) „Patronas“ buvo gerai įvaldęs ir ją nuosekliai bei metodiškai kelis dešimtmečius taikė griaudamas daugybės iškiliausių ir šviesiausių Lietuvos žmonių gyvenimus, anot V.Radžvilo, juos žudant ne šautuvu, bet šaudant į juos pagiežos, melo ir šmeižto kupinų paniekos ir neapykantos žodžių serijomis.V.Radžvilo atsakymas „Niekšybės anatomija” ČIA.
Šįkart dėl neapdairaus užmaršumo „Patrono“ paleistas šūvis pataikė jam pačiam į koją. Tai gali būti ir senatvinės demensijos pasekmė.
Skandalas dėl lenkiškų gyvenviečių pavadinimų Vilniaus rajone
Galiausiai kilęs skandalas dėl Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos publikacijos portale delfi.lt apie Vilniaus rajone įrengtus lenkiškus užrašus prie Bieliškės ir Ažulaukės kaimų, baigėsi draugišku Kultūros ministro Simono Kairio ir A.Valoktos pokalbiu. Kaip sako pats VKI viršininkas, pokalbio pabaigoje buvau pavaišintas saldainiais, kuriuos išdalijau gatvėje laukusiems žurnalistams.
Tačiau nereikia būti naiviems. Kultūros ministras S. Kairys pirko saldainius (gal jam nupirko) ir vaišino VKI viršininką tik todėl kad išvakarėse pastarąjį ryžtingai ėmė ginti jau pamažu bundanti visuomenė. Daugybė publikacijų, laiškų, pareiškimų ir net reikalavimų Seimui pareikšti nepasitikėjimą pačiu ministru S.Kairiu dėl to, kad šis išeidamas atostogų jau paskelbė susidorosiąs su A.Valotka, sudarydamas tam tikslui specialią komisiją, privertė susimąstyti valstybingumo griovėjus.
Aršūs lietuvybės priešai jau mato, kad Lietuva keičiasi – žmonės pamažu bunda ir jau purtosi nuo nuolatinio LRT ir sisteminės žiniasklaidos ideologinio zombinimo. O „Nacionalinį susivienijimas“ toliau budina žmones, leisdamasis į keliones po Lietuvą ir platindamas laikraštį laikraštį „Susigrąžinkime valstybę!“.
Pateikiamos kelionių akimirkos rugpjūčio 12-19 dienomis.
MARIUS. Su Neringa, Egle, Daiva, Vidu ir Renatu aplankėme nuostabų Balninkų miestelį Molėtų raj. Pastačius palapinę miestelio seniūnė pritarė, kad vieta palapinei čia ypatingai gera. Šventė buvo nedidelė, per kelias valandas išdalinome laikraščius, dar juos palikome parduotuvėse. Vėliau Balninkuose likome dviese, o kiti mūsiškiai apvažiavo aplinkinius miestelius, kur žmonėms palikome dar 300 laikraščių. Juos žmonės ėmė noriai. Man pasirodė, kad dauguma nelabai ką apie mus žinojo. Manau, kad išvyka buvo sėkminga, nes pasiekėme atokius, bet aktyvias bendruomenes turinčius miestelius ir kaimus Molėtų ir Ukmergės rajonuose.
EGLĖ. Vakar aplankyti miesteliai Ukmergės raj.: Želva, Lyduokiai, Virkščiai, Labeikiai, Liaušiai, Šešuoliai, Mišniūnai, Anciūnai, Levaniškis, Zibalai. Laikraščių neėme tik Anciūnų parduotuvėje. Nemažai jų palikome pašto dėžutėse, prisegėme skelbimų lentose, žmonėms kiemuose įteikėme asmeniškai.
NERINGA. Aplankytos Radviliškio raj. esančios Alksnupių ir Šeduvos gyvenvietės. Iš Alksnupių net nesinorėjo išvažiuoti. Žmonės gyvena be tvorų ☺. Tik vieną sodybą mačiau užtvertą. Sutikti šypsojosi, sveikinosi, nors tame krašte pirmą kartą ir nieko nepažįstu. Sužavėjo stipri Alksnupių bendruomenė, nuostabi koplyčia. Žmonėms išdalinti laikraščiai.
DAIVA. Alytaus raj. Pivašiūnuose buvome didelė komanda – 10 žmonių iš Vilniaus, Kauno, Alytaus. Atlaidų metu išdalinti laikraščiai. Grįždami į Vilnių prikabinome laikraščių mažų miestelių skelbimų lentose, palikome parduotuvėse. Pivašiūnuose dalinau laikraščius kelintą kartą ir matau, kad situacija jau pasikeitusi. Žmonės jį ima noriai, atsisakančių labai nedaug, piktų sutikome tik vieną kitą. Buvo tokių, kurie net apsidžiaugdavo, buvo prašančių papildomo egzemplioriaus. Kilo ir diskusijų. Manau, sudalyvavome puikiai.
AUŠRA. Džiaugsmingai paėmusį laikraštį moteris pasakė žinanti ir gerbiantį prof. V. Radžvilą, skaitanti jo straipsnius. O viena konservatorė pasiguodė nusivylusi savo partija ir dabar remia Nacionalinį susivienijimą. Pakvietėme prisijungti prie mūsų.
ALBERTAS. Po Žolinės atlaidų Trakuose laikraščius dalinome keturiese – Ramūnas, Linas, Dalia Marija ir aš. Išdalinti laikraščiai. Tarp gausiai susirinkusių į atlaidus žmonių buvo daug lenkų iš Lenkijos. Dalinant išgirdome ir skeptiškų klausimų, iš ko gi reikia susigrąžinti valstybę – juk ją turime. Tačiau vėliau tie skeptikai apsisukę grįždavo ir paimdavo laikraštį. Buvo bent 10-12 žmonių, apsidžiaugusių laikraščiu, nes jau žino NS. Tačiau negaliu pasakyti, kad Trakuose jau įvykęs lūžis ir žmonės nori atsiimti valstybę.
VYTAUTAS. Šiandien su kolegomis išdalinome laikraščius Inturkėje, Molėtų raj. , Žolinės atlaiduose. Sutikome 2 neįsitraukusius į veiklą partiečius, net penkias moteris, kurios palaikė mus ir prašė kartu nusifotografuoti, dar keli žmonės paėmė laikraščius draugams, linkėjo sėkmės. Atsisakė laikraščio gal du – trys žmonės, nors irgi nepiktai. Atlaidai šiemet ne masiški, žmonės greit skirstėsi. O ir dauguma buvusių -atvažiavę iš kitur, lankantys tėvus ar vasaros sodybas.
MARIUS. Daugybė laikraščių pasiekė Krekenavos atlaiduose (Panevėžio raj.)dalyvavusių žmonių rankas, ir tikimės, protus bei širdis. Bent kai kurie – tikrai. Juos žmonės ėmė noriai, sutikdami geru žodžiu ar šypsena,gal tik vienas kitas kažką subumbėjo. Rodos, buvome vieninteliai – jokių kitų partijų nematėme. Anot vieno vyresnio amžiaus žmogaus, atlaidai nebe tie: kai drausdavo- buvo pilna Krekenava, o kai tarsi leidžia – mūsų jau gerokai mažiau…
Parengta iš paskelbtų NS dalyvių kelionių įspūdžių
