LIETUVOS VISUOTINIŲ ŽMOGAUS TEISIŲ
DEKLARACIJOS PASKELBIMO
26-erių METŲ SUKAKTIS
Atsakymas į pareiškimą „Dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje”
2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į Lietuvos valdžios ir valstybės institucijas dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje. Jos atkreipė dėmesį į didėjantį skurdą ir gyventojų socialinę atskirtį, į tai, kad vyksta nuolatinis žmogaus socialinių teisių pažeidinėjimas. Viešojoje erdvėje kai kurie politikai ir nevyriausybinės organizacijos eskaluoja moksliškai nepagrįstas žmogaus teisių iniciatyvas (eutanazijos įteisinimas, vaikų ankstyvojo lytinio (seksualinio) švietimo įvedimas, Stambulo konvencijos ratifikavimas ir kt.) tokiu būdu nukreipdami visuomenės dėmesį nuo svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų. Lietuvos žmogaus teisių gynimo organziacijos pareiškime ragino šalies Vyriausybę skurdą ir žmonių socialinę atskirtį mažinti realiai, o ne deklaratyviai, nes tik ryžtingi ir akivaizdūs valstybės veiksmai gali būti vertinami kaip tikrosios priemonės siekiant užtikrinti pamatines Lietuvos žmonių teises ir laisves.
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Lietuvos Žmogaus teisių koordinavimo centrui
2016 -01- 0 8 Nr. (25.3-34) SD – 109
Kopija:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija), vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2015 m. gruodžio 28 d. rezoliucija Nr. 17-4473, išnagrinėjo Lietuvos Žmogaus teisių koordinavimo centro pareiškimą dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje. Teikiame informaciją. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. žemiau skurdo rizikos ribos (241 euras) gyveno 19,1 proc. gyventojų. Atsigaunant Lietuvos ekonomikai po pasaulinės finansinės krizės, skurdo rizikos lygis turi tendenciją mažėti (sumažėjo 1,5 procentinio punkto, lyginant su 2013 m.). Priešinga tendencija išryškėjo septyniolikoje valstybių narių, todėl skurdo rizikos lygis Europos Sąjungos lygmeniu 2014 m. išaugo iki 17,2 proc. (padidėjo 0,6 proc. punkto, lyginant su 2013 m.). Eurostato duomenimis, skurdo rizikos ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje 2014 m. buvo 27,3 procento. Rodiklis apima asmenis, patiriančius skurdo rizikos lygį, arba asmenis, patiriančius didelį materialinį nepriteklių ar gyvenančius labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose. Pritariame išreikštai nuomonei, kad skurdo ir socialinės atskirties problema yra daugialypė ir tampriai susijusi su daugeliu kitų socialinių problemų – emigracija, alkoholizmu, narkomanija, savižudybėmis. Sutinkame, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą ir koordinuoti tiek valstybinių institucijų, tiek nevyriausybinių organizacijų, tiek verslo, tiek akademikų ir visos visuomenės veiksmus, siekiant kovoti su skurdo ir socialinės atskirties problema. Pažymime, kad siekiant koordinuotai, aprėpiant kuo daugiau veiklos sričių, didinti socialinę įtrauktį 2013 m. buvo patvirtintas vienas svarbiausių strateginių dokumentų – Socialinės įtraukties didinimo 2014—2020 m. veiksmų planas (toliau – Planas). Planas atitinka prisiimtą nacionalinį skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslą, įtvirtintą Nacionalinėje reformų darbotvarkėje, – iki 2020 m. sumažinti patiriančių skurdą ar socialinę atskirtį asmenų skaičių ne mažiau kaip 170 tūkst. Lietuva sėkmingai įgyvendina prisiimtą įsipareigojimą. Nuo 2008 m. iki 2014 m. patiriančių skurdą ar socialinę atskirtį asmenų skaičius sumažėjo 106 tūkst. nuo 910 tūkst. (2008 m.) iki 804 tūkst. (2014 m.). Plano tikslai atitinka 2012 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1482 patvirtintos „2014-2020 metų nacionalinės pažangos programos” (toliau – Pažangos programa) 2 prioriteto „Veikli ir solidari visuomenė” 2.1 tikslo „Didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį” uždavinius. Plano įgyvendinimą pastoviai stebi ir vertina sudaryta Socialinės įtraukties didinimo 2014—2020 m. veiksmų plano įgyvendinimo stebėsenos grupė. Planas ir jo įgyvendinimo ataskaita už 2014 m. patalpintas Ministerijos interneto svetainėje: http://www.socmin.lt/lt/veikla/koncepciios-strategiios.html ir http ://www. socmin. lt/lt/ ataskaitos/nacionaliniu-dokumentu-i gyvendinimo/soc-itraukties-didinimo-ataskaitos.html. Dėl socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų. Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeima laikoma ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Nuo 2006 m. liepos mėn. Vaikų teisių apsaugos skyriai (toliau -VTAS) veda socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (toliau – Apskaita). 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, iš viso Apskaitoje buvo 9930 socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 19668 nepilnamečiai vaikai. Per 2014 m. į Apskaitą įrašyta 1661 socialinės rizikos šeima, kurioje augo 2825 vaikai. Pastaraisiais metais socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius kito neženkliai, tačiau 2014 m. pastebimas didžiausias šeimų mažėjimas per pastaruosius penkerius metus (2011 m. – 300 socialinės rizikos šeimų sumažėjo, 2012 m. -215, 2013 m. – 154, 2014 m. – 305). Pokytį gali lemti kasmet mažėjantis bendras gyventojų skaičius. Taip pat kasmet stiprinamas ir gerinamas socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis, pavyzdžiui, 2014 m. Ministerija papildomai įsteigė 83 socialinių darbuotojų, darbui su socialinės rizikos šeimomis, pareigybes. ŽMONIŲ SKURDINIMAS – DIDŽIAUSIAS JŲ TEISIŲ PAŽEDIMAS 11 Kaip ir ankstesniais metais, paslaugas ne tik vaikui, bet ir šeimai aktyviai teikia vaikų dienos centrai (toliau – VDC). 2014 m. finansuota 220 projektų (2013 m. – 203, 2012 m. – 175, 2011 m. – 176). Per 2014 m. 6568 vaikams (2013 m. – 6274, 2012 m. – 5011) buvo suteiktos dienos socialinės priežiūros paslaugos VDC, o viename VDC vidutiniškai per mėnesį paslaugos buvo suteiktos 26 įvairaus amžiaus vaikams. 2014 m. projektų vykdytojų akiratyje buvo 4273 šeimos. Pažymėtina, kad pusei visų 2014 m. Ministerijos finansuotų dienos socialinės priežiūros paslaugų vaikui ir šeimai teikimui VDC projektų papildomai finansavimą skyrė ir savivaldybių administracijos. Tačiau remiantis 2014 m. Tarnybos organizuotų vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų susitikimų savivaldybėse metu gauta informacija, savivaldybėse trūksta VDC teikiamų paslaugų vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose. Pažymėtina, kad dauguma savivaldybėse įsteigtų VDC veikia miestuose, rajonų centruose bei didesniuose miesteliuose. Taigi jie yra sunkiai pasiekiami vaikams iš atokesnių vietovių, todėl problema dėl vaikų ribotų galimybių lankyti tokius centrus išlieka aktuali. Dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimo aktualijų Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai iš esmės atitinka Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių nuostatas dėl nediskriminavimo. Lietuvoje galioja du specialieji antidiskriminaciniai įstatymai – Lygių galimybių įstatymas bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Ministerija 2011-2015 metais organizavo Nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos projektų atrankos konkursą, kurio tikslas – atrinkti projektus, kuriuos įgyvendinant buvo siekiama didinti toleranciją, ugdyti pagarbą žmogui, mažinti diskriminacijos apraiškas ir dirbti lygių galimybių užtikrinimo srityje. Nuo 2014 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu organizuoja Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus, kurių metu Lietuvoje apdovanojami labiausiai Lietuvoje lygybės idėjas skatinę asmenys ir organizacijos. Dėl neįgaliųjų socialinės integracijos Parengta nauja Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos programa 2013-2019 metams. 2015 m. pradžioje mūsų šalyje netekto darbingumo pensijos buvo mokamos 253,4 tūkst. gyventojų, palyginti su 2014 m., šis skaičius beveik nepakito. Neįgaliųjų socialinė integracija, jų gyvenimo visuomenėje kokybė užtikrinama tokiomis priemonėmis kaip užimtumo skatinimas (kasmet įdarbinama subsidijuojant per 900 asmenų, įsteigiama per 140 darbo vietų, nusiunčiama dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse per 2850 asmenų, veikia 66 neįgaliųjų įmonės), profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas (kasmet profesinės reabilitacijos programą baigia apie 600 asmenų ir daugiau nei pusė jų sėkmingai įsidarbina), būsto pritaikymas (kasmet pritaikoma per 270 būstų), tikslinių kompensacijų mokėjimas (kasmet kompensacijas gauna per 120 tūkst. asmenų), neįgalių studentų rėmimas (kasmet finansinė parama suteikiama per 930 neįgaliųjų), aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis (kasmet aprūpinama per 34 tūkst. asmenų), tolerancijos skatinimas. Finansuojami neįgaliųjų integracijai skirti socialinės reabilitacijos paslaugų bendruomenėje projektai (kasmet finansuojami 60 savivaldybių administracijų per 400 konkurso būdu atrinkti projektai, naudą gauna per 33 tūkst. asmenų), asociacijų veiklos rėmimo projektai (kasmet finansuojami per 26 konkurso būdu atrinkti projektai). Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su institucijomis pagal jų kompetenciją administracinių duomenų pagrindu kasmet rengia ir skelbia (užimtumo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo, sporto ir kultūros ir kt. srityse) rodiklių, apibūdinančių neįgaliųjų socialinę integraciją, sąrašą. Ministerija dėkoja Lietuvos Žmogaus teisių koordinavimo centrui už išsakytas mintis šeimos, skurdo, socialinės atskirties mažinimo klausimais, į kurias bus atkreiptas dėmesys rengiant skurdo lygio vertinimo tyrimus, stiprinat bendradarbiavimą tarp įvairių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų, sprendžiant skurdo ir socialinės atskirties problemas Lietuvoje.
Pagarbiai
Viceministras Algirdas Šešelgis
Atsakymas į pareiškimą „Dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje”
Atsakymas : DĖL PAREIŠKIMO
Pareiškimo tekstas:
http://lzta.lt/del-svarbiausiu-zmogaus-teisiu-pazeidimu-lietuvoje/
Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centrui
2016 -01-08 Nr. SR-494
(sutrumpinta)
Švietimo ir mokslo ministerija išnagrinėjo Jūsų pareiškimą dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje, kuriame pabrėžiama, kad didėjantis skurdas ir auganti gyventojų socialinė atskirtis yra svarbiausi žmogaus teisių pažeidimai Lietuvoje.
Pažymime, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. Al-588 yra patvirtintas Socialinės įtraukties didinimo 2014—2020 m. veiksmų planas, kurio paskirtis – konsoliduojant socialinius partnerius, suinteresuotus asmenis ir socialines grupes, 2014—2020 m. laikotarpiu didinti gyventojų gerovę ir socialinę įtrauktį, mažinant skurdą ir socialinius bei ekonominius skirtumus tarp gyventojų, užtikrinant visiems lygias galimybes.
Strateginis įtraukties didinimo veiksmų plano tikslas – gerinti gyvenimo kokybę, stiprinti socialinę sanglaudą ir užtikrinti visiems lygias galimybes. Įtraukties didinimo veiksmų plane nustatyti šie tikslai: siekti vaiko ir šeimos gerovės, stiprinti ir saugoti visuomenės sveikatą; didinti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių asmenų paskatas ir galimybes dalyvauti įgyvendinant aktyvios įtraukties priemones; užtikrinti gyventojų pajamų apsaugos sistemos finansinį stabilumą; gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ir didinti viešųjų paslaugų prieinamumą.
Priemonių plane ministerija pagal kompetenciją yra numačiusi šias priemones: įgyvendinti Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2013-2017 metų programą, įteisinti ir įgyvendinti neformalaus ugdymo finansavimo principą – „pinigai kiekvienam vaikui“, remti neformalaus ugdymo inovacijas, tęstinumą ir partnerystę su vietos bendruomene, verslu, viešuoju bei privačiuoju sektoriumi, patvirtinti ir įgyvendinti Vaikų ir jaunimo socializacijos veiksmų planą, apimantį vasaros poilsio organizavimą, vaikų užimtumą kitų atostogųmetu, sudaryti galimybes ugdymo, kultūros institucijoms kartu su NVO, privačiuoju sektoriumi organizuoti dienos stovyklas vaikų atostogų metu socialinės partnerystės ar klasterystės pagrindu, patvirtinti ir įgyvendinti veiksmų planą, numatantį inkliuzinio ugdymo prieinamumo didinimą, kokybiškos kompleksinės švietimo pagalbos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir jų šeimoms teikimą, iškritusiųjų ar anksti palikusiųjų mokyklą įtraukties didinimą, gestų kalbos vartojimo plėtrą ir kt.
2015 m. neformaliojo vaikų švietimo prieinamumui ir plėtrai spalio – gruodžio mėnesiais skirta 3,24 mln. eurų. 2015 m. rugpjūčio 10 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-883 patvirtintas neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašas.
Įdiegus šį finansavimo mechanizmą, šalyje atsirado 2235 naujos neformaliojo vaikų švietimo programos, kurias įgyvendino 955 teikėjai. Programose dalyvavo per 58000 mokinių, t. y. dalyvaujančiųjų apimtis padidėjo 17 procentų. 2015 m. organizuotas neformaliojo vaikų švietimo finansavimo projektų konkursas, finansuoti 28 projektai.
2000-2015 m. mokykloms buvo perduoti 739 geltonieji autobusai, kasmet organizuojamas Vaikų ir jaunimo socializacijos projektų finansavimo ir organizavimo projektų konkursas, kuriame dalyvauja viešosios įstaigos, asociacijos ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat mokyklos, turinčios patirties įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo veiklas regioniniu ir nacionaliniu lygiu. Švietimo ir mokslo ministerija parengė Švietimo įstatymo pataisą dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo, kuris trunka vienerius metus iki mokyklos. Privalomopriešmokyklinio ugdymo tikslas – visiems vaikams nepriklausomai nuo jų šeimų socialinio, ekonominio,kalbinio, kultūrinio konteksto, sudaryti sąlygas pasirengti sėkmingam mokymuisi pirmoje klasėje. 2016 m. privalomo priešmokyklinio ugdymo įteisinimui (priešmokykliniam krepšeliui) numatyta papildomai skirti 1 448000 eurų.
2015 m. parengtas Kompleksiškai teikiamos pagalbos, specialiojo ugdymo mokyklų (centrų) ir vaikų socializacijos centrų veiklos kokybės gerinimo 2015-2017 m. tarpinstitucinio veiksmų planas, kuriuo siekiama tobulinti ir plėtoti kompleksiškai teikiamą švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – kompleksiškai teikiama pagalba) vaikams nuo gimimo iki 18(turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) kuo arčiau gyvenamosios vietos, tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą,vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistemą, mažinti socialinę atskirtį ir iškritimo iš švietimo sistemos riziką.
Siekiant profesinio mokymo atitikties darbo rinkos poreikiams, nuo 2012 m. iki 2015 m. pabaigos profesinio mokymo įstaigose atidaryti 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai, kuriuose mokiniai mokosi praktiškai dirbti.
Švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina
Žmonių skurdinimas – didžiausias jų teisių pažeidimas
Pernai, gruodžio 16 d. Seimo spaudos konferencijų salėje buvo paminėta Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaracijos ir pirmosios oficialios žmogaus teisių gynimo organizacijos įsteigimo Lietuvoje – Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos – 26-erių metų sukaktis.
Konferencijoje dalyvavo Deklaracijos signatarai: Seimo narys profesorius Arimantas Dumčius, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys ir pirmasis Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos (LŽTGA) pirmininkas Antanas Buračas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) komiteto narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras Bronius Genzelis, LŽTA pirmininkas, „Pozicijos“ vyr. redaktorius Vytautas Budnikas, Seimo nariai profesorius Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Petras Gražulis bei kiti. Taip pat LŽTA komiteto nariai medicinos mokslų daktaras, profesorius Alvydas Pauliukevičius, Lietuvos Helsinkio grupės narys, buvęs disidentas Stasys Stungurys, LŽTGA pirmininkas, socialinių mokslų daktaras Romuladas Povilaitis, Lietuvos vartotojų teisių gynimo federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė ir kiti.
Seimo narys prof. A. Dumčius sveikindamas su praėjusia Tarptautine žmogaus teisių diena užsiminė, jog į iškilmingą posėdį Seime gruodžio 10 d. nebuvo pakviesti Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaracijos ir pirmosios 
oficialiosios žmogaus teisių gynimo organizacijos signatarai, nes minėtas posėdis labiau buvo skirtas ne Tarptautinei žmogaus teisių dienai, o Seimo žmogaus teisių komiteto veiklos 25 – osioms metinėms paminėti. Jis atkreipė dėmesį, kad visuomenėje ir Seime vyrauja skirtingi požiūriai į žmogaus teises. Strasbūre Lietuvai nepavyko įrodyti, kad pokariu vyko rezistencinė kova. Tai mūsų teisininkų nusikaltimas, jie nesugebėjo arba nenorėjo pateikti tarptautiniam teismui svarių įrodymų apie vykusią rezistenciją, o jų apstu knygose „Lietuva ir žmogaus teisės“ (I ir II knygos), – daugybė dokumentų liudija apie šimtus tūstančių ištremtųjų ir išvežtųjų į lagerius.
Nepaisant gerų poslinkių (krašto gynybai skiriama vis daugiau lėšų, didėja pensijos ir išmokos tremtiniams, atlyginimai švietimo darbuotojams), A. Dumčiaus nuomone, nyksta Lietuvos intelektinis potencialas, žmonės skursta ir emigruoja.
Konferencijos dalyviai tylios minute pagerbė anapilin išėjusius LŽTGA signatarus Lietuvos Helsinkio grupės steigėją ir ilgametį jos pirmininką, buvusį disidentą Viktorą Petkų, poetą Just. Marcinkevičių, žurnalistą ir nusipelniusį kultūros darbuotoją Tadą Tesecką, kunigus Stanislovą Dobrovolskį (Tėvą Stanislovą) ir Petrą Račiūną.
Buvęs pirmasis LŽTGA pirmininkas LMA akademikas A. Buračas kalbėjo apie skurdą. Pagal žmonių pragyvenimo lygį Lietuva atsidūrė paskutinėse Europos Sąjungos valstybių gretose. Akademikas atkreipė dėmesį, kad Europos žmogaus teisių asociacija dėl didėjančio skurdo kreipėsi į visas ES institucijas, pažymėdama, jog greta politinių ir pilietinių teisių ypatingą svarbą įgauna žmonių socialinės teisės. Pasaulyje didėja socialinė atskirtis: turtingieji sparčiai turtėja, o dauguma planetos gyventojų skursta. Beje, ir Davoso forume buvo akcentuojama didėjanti žmonių socialinė diferenciacija ir skurdas. Lietuvoje apie socialines problemas taip pat daug kalbama, bet jos nesprendžiamos. Anot akademiko, tai valdančiųjų demagogija. Turtingieji moka neproporcingai mažus pajamų mokesčius palyginti su kitais Lietuvos piliečiais. Kai kurie milijonieriai moka tik 1 proc. dydžio mokesčius nuo gaunamų pajamų. Tuo tarpu likusieji Lietuvos gyventojai- 21 proc. dydžio pajamų mokestį.
A.Buračas palygino 1990 m. įsteigtos pirmosios žmogaus teisių organizacijos problemas su šiandieninėmis. Tuo metu šalyje buvo skurdas. Tačiau naujai įsteigtai žmogaus teisių organizacijai teko grumtis ne tik su juo, bet ir dalyvauti Lietuvos valstybingumo įtvirtinime, nepriklausomos valstybės teisinės sistemos kūrime, politinių kalinių reabilitavimo, žemės nuosavybės atstatyme ir kitokių materialinių teisių atkūrime. Vėliau „pridygo“ šimtai žmogaus teisių organizacijų. Jos mažai kam žinomos, nes dauguma jų naudojasi Europos struktūrinių ir kitokių fondų parama, „gamina“ niekam nereikalingus popierius.
LŽTA pirmininkas V. Budnikas patikslino Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų skaičių. Mat jų ne dešimtys, o per 16 tūkst. Tar jų daug tokių, kurios neva rūpinasi žmogaus teisėmis. Bet tos teisės realiai neginamos. Iškreipiamas netgi pats žmogaus teisių turinys. Pvz., akivaizdu, kad didžiausi žmogaus teisių pažeidimai yra didėjantis skurdas ir gyventojų socialinė atskirtis. Lietuva skendi alkoholizmo liūne, – pirmaujame Europoje. O savižudybėmis pirmaujame pasaulyje. Mus pagrįstai vadina savižudžių tauta. Gal todėl iš Lietuvos žmonės bėga – oficialiais duomenimis jau emigravo 825 tūkst. gyventojų. Skurdas, socialinė atskirtis ir socialinė įtampa nuolat didėja. Bet valdžia ir toliau pataikauja kapitalui, leidžia nevaržomai veikti lupikautojams. Pvz., dėl greitųjų kreditų žmonės praranda paskutinį būstą ir netgi žudosi. Greitųjų kreditų reklama Estijoje draudžiama, o Lietuvoje ji plačiai paplitusi. Tai akivaizdus žmonių skurdinimo ir socialinės atskirties didinimo politikos pavyzdys. Kas trečia Lietuvos šeima gyvena ties skrudo riba arba žemiau jos. Iš šešių šimtų tūkstančių Lietuvos vaikų bemaž penktadalis gyvena skurdo sąlygomis, neturdami galimybių tinkamai augti ir vystytis. Tačiau Seime nuolat svarstomi Vaiko teisių pagrindų įstatymo projektai (juos teikia socialdemokratų ir liberalų frakcijos), kuriuose siūloma iš tėvų atimti netinkamai prižiūrimus vaikus. Regis, absurdiška, visuotinio skurdo sąlygomis reikalauti iš tėvų sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Deja, tai tikrovė. Valdžios atstovai didžiuojasi, kad sparčiai auga šalies BVP (bendrasis vidaus produktas). Bet LŽTA nuomone, ne valstybės pajamų dydis, o teisingas pajamų paskirstymas lemia visuomenės gerovę.
Atkreipdamas dėmesį į Europos žmogaus teisių asociacijos (AEDH) raginimą, V.Budnikas perskaitė Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro (LŽTKC) vienijamų visuomeninių organizacijų pareiškimą Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei, kuriame kviečiama žmogaus teisėms Lietuvoje grąžinti jų tiktąjį turinį. (žr. 7 p.). Deklaracijos signataras profesorius B. Genzelis kalboje pabrėžė, kad šalies įstatymai nėra blogi. Bet jų vykdytojai ir prižiūrėtojai įstatymų turinio nepaiso. Jo nuomone, valdžia atstovauja išimtinai verslininkų teisėms. Jie įsigeidę, gali atleisti žmogų iš darbo, sumokėti arba nesumokėti jam atlyginimą – tai priklauso išimtinai nuo jų geros valios. Verslininkai puikuojasi prabanga, jaučia savo visagalybę, o dauguma gyventojų vargsta, vos išgali pragyventi iš savo pajamų. Štai toji liberalizmo pergalė! Tačiau liberalų nereikia kaltinti. Tai jų doktrina. Bet, anot Vytauto Radžvilo ir Algirdo Degučio, reikia žinoti, kad liberalai yra pavojingesni už bolševikus ir jų reikia saugotis. Didžiausia bėda, kad ir kitos politinės partijos remia liberalizmo idėjas. Šių idėjų pasekmė – dėl mažų atlyginimų masiškai iš šalies emigruojantys žmonės. Pasiteiravus, kaip daugelis jų jaučiasi emigracijoje (Vakaruose), kone visi tvirtina pasijutę pilnaverčiais žmonėmis, nes tose šalyse bent jau valdininkai nesityčioja iš jų, kaip tyčiojamasi iš žmonių Lietuvoje. Seimo narys profesorius P. Gylys pritarė B.Genzeliui, pažymėdamas, kad visuomenėje egzistuoja dvi žmonių grupės: vieni mąsto rinkos fundamentalizmo ir individualizmo pasaulėžiūros kategorijomis, kiti – holistiškai arba sistemiškai. Žmogaus teisės yra sisteminio mąstymo kategorija. Jos apima saugumą, gerovę, galimybę išgyventi ir t.t. Deja, Lietuvoje įsivyravo individualistinė pasaulėžiūra, labai daug prisidėjusi prie visuotinio skurdo, gyventojų atskirties didinimo ir ištisų žmonių grupių degradavimo. Ši pasaulėžiūra negatyviai paveikė ir žmogaus teisių turinį, nes žmogaus teisių sistemą veikia ne tik organizaciniai, politiniai, bet ir pasaulėžiūriniai dalykai. Deklaracijos signataras, Krašto apsaugos ministras J.Olekas nesutiko su kai kurių prelegentų nuomone. Jis apgailestavo, kad daugelio iš pasirašiusiųjų Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaraciją jau nebėra. Pasidžiaugė, kad po 26 -erių metų vėl atsirado proga susitikti, pabendrauti ir pakalbėti apie tas pačias idėjas. Jis pasveikino susirinkusius su praėjusia Tarptautine žmogaus teisių diena ir pasidžiaugė veiklą, kuri buvo pradėta prieš 26 -erius metus. Džiugina pasiekimai, kad šiandien Lietuvos jaunuoliai, išskyrus tam tikras išimtis, jau gali atlikti karinę tarnybą savo tėvynėje. Jis nesutiko su kai kuriais LŽTKC pareiškimo argumentais. Jo nuomone, išvardintos problemos spręstinos, o kai kuriuos pareiškimo teiginius reikėtų patikslinti. Lietuvos Helsinkio grupės narys, buvęs disidentas S.Stungurys prisiminė, kad jo pogdindinė veikla prasidėjo dar paauglystėje (1942-1944 m.), kai dviračiu iš Kauno į Vilnių gabendavo draudžiamą pogrindžio spaudą. Ir vėliau, studijuodamas, jis dirbo pogrindinį darbą. „Nelaukėme jokio atpildo. Supratome, kad žmonės negali būti beteisiai. Kovojome už tautiškumą ir teisingumą. Tuo metu rezistentai leido savo žurnalą „Tautos atmintis“. Išleista 15 šio žurnalo numerių. Deja, nepriklausomybės metais jo neliko.“ LŽTGA pirmininkas dr. R. Povilaitis akcentavo žmonių teisę į saugumą, kurią pažeidžia skurdas ir socialinė atskirtis. Jo nuomone, sunku išgyventi labai jauniems, pasiligojusiems žmonės, daugiavaikėms šeimoms. Šiuo metu prie skurdo ribos artėja ir aukštųjų mokyklų darbuotojų gyvenimo sąlygos. Visuomenė supriešinta. Stiprėja žmonių politinė, informacinė, kultūrinė atskirtis. Pastebimas valdančiojo elito manipuliavimas jėgos struktūromis, teisėtvarka, informacija ir kt. Įsivyrauja nepotizmas, atskirų verslo ir informacijos grupių susiliejimas su valdžia, kuri imituoja ES demokratinį modelį, tačiau savo veiksmais primena netolimą sovietinę praeitį. Tai pavojinga visuomenei. V.Budnikas paaiškino, kad gyventojų skurdas ir jų socialinė atskirtis nuo šiol taps nuolatine Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro darbotvarkės tema. Jis dar kartą akcentavo, kad BVP nėra visuomenės gerovės matavimo rodiklis. Šiandien sparčiai augančia gerove džiaugtis gali vos 1 proc. turtingųjų, o likę 99 proc. gyventojų tokio pakilaus džiaugsmo nejaučia. Todėl teisingumo siekis turi tapti ne tik LŽTKC, bet ir visų žmogaus teisių organizacijų pirmaeiliu uždaviniu.
Vartotojų gynimo teisių gynimo atstovė A. Armanavičienė pritarė nuomonei, kad Seimo nariai nepateisina visuomenės lūkesčių. Pats faktas, kad praėjusią savaitę Seime Tarptautinę žmogaus teisių dieną paminėjo viena grupė žmonių, o po kelių dienų jau kita, daug ką pasako. Prieš keletą dienų vykusiame žmogaus teisių dienos minėjime kalbėta tik apie vaikų teises, lygias galimybes ir kt. O šiandien girdime kalbas apie visuotinį skurdą, emigraciją, socialinę atskirtį, alkoholizmą. Vadinasi, tuose pačiuose Seimo rūmuose vyrauja du skirtingi žmogaus teisių padėties vertinimai. Tai rodo didelį mūsų visuomenės susiskaldymą. Nėra vienybės. Žmonės „balsuoja“ bėgdami iš Lietuvos. Tai mūsų vidaus saugumo problema, susijusi su valdžios lojalumu savo bendruomenei. Kasmet netenkame po 20-30 tūks. žmonių. Todėl reikia ne kosmetinių pataisymų, o esminių sprendimų. Iškilmingam minėjimui baigiantis Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaracijos signatarai įsiamžino bendroje nuotraukoje.
Dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų
Lietuvos Respublikos Prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Lietuvos profesinėms sąjungoms
Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybai
Žiniasklaidai
LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ
KOORDINAVIMO CENTRO
PAREIŠKIMAS
2015 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Minėdama Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos sukakties dieną Europos žmogaus teisių asociacija (AEDH) kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas ir nacionalines žmogaus teisių organizacijas. Kreipimesi pabrėžiama, kad žmogaus teisės yra visuotinės ir nedalomos, kad pilietinės ir politinės teisės nėra svarbesnės už ekonomines ir socialines teises, kad ES valstybėse sparčiai didėja atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų, jose yra dešimtys milijonų bedarbių, milijonams europiečių šiuo metu gresia skurdas.
AEDH kreipimesi pabrėžia, kad skurdas ir socialinė atskirtis yra esminiai žmogaus teisių pažeidimai, skatinantys išnaudojimą, rasizmą, ksenofobiją, populizmą. Skurdas pažeidžia pamatines žmogaus teises, kurios įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, t.y. teisę gyventi oriai, nebūti niekinamam, naudotis visomis teisėmis ir turėti lygias galimybes.
Lietuvos žmogaus teisių asociacija (AEDH narė) ir Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, reaguodami į AEDH raginimą ginti prigimtines žmonių teises – teisę į orumą, laisvos asmenybės vystymuisi būtinas ekonomines, socialines, politines ir kultūrines bei kitas teises,
PAREIŠKIAME:
- šiuo metu kas trečia Lietuvos šeima gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos;
- dėl skurdo ir socialinės atskirties Lietuvoje plinta narkomanija ir alkoholizmas, daugėja savižudybių, yra šeimos, daugėja vaikų, augančių ne šeimoje arba nepilnoje šeimoje;
- skurdas yra pagrindinė smurto apskritai ir artimoje aplinkoje priežastis;
- dėl skurdo ir socialinės atskirties žmonės masiškai emigruoja iš Lietuvos; statistikos duomenimis, iš šalies jau emigravo beveik 900 tūkst. piliečių.
Įvertinę išvardytąsias socialines opas,
PABRĖŽIAME, kad didėjantis skurdas ir gyventojų socialinė atskirtis Lietuvoje rodo, kad vyksta didžiulis ir nuolatinis žmogaus socialinių teisių pažeidinėjimas, kuriuos valstybės institucijos turi pripažinti ir sutelktomis pajėgomis juos šalinti. Nepakanka reklaminių klipų, jautrių informacinių stendų, labdaros akcijų. Būtina koordinuoti valdžios veiksmus, kad valingos skurdo ir atskirties mažinimo programos vykdymas būtų kasdienėje kiekvienos valstybės institucijos darbotvarkėje.
PAŽYMIME, kad viešojoje erdvėje kai kurie politikai ir nevyriausybinės organizacijos nuolat eskaluoja moksliškai nepagrįstas žmogaus teisių iniciatyvas (eutanazijos įteisinimą, vaikų ankstyvojo lytinio (seksualinio) švietimą, Stambulo konvencijos ratifikavimą ir kt.). Tai yra nesąžiningas būdas nukreipti visuomenės dėmesį nuo svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų, dėl kurių vyksta valstybės ir tautos bei visuomenės erozija.
RAGINAME Šalies Vyriausybę įvertinti įsipareigojimus, įrašytus 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programoje (2 prioritetas), kurie nėra tinkamai vykdomi (gyventojų socialinės atskirties rizika visuomenėje tik didėja), ir skurdą bei socialinę atskirtį mažinti realiai, o ne deklaratyviai, pvz., tuo pat metu liberalizuojant greitųjų kreditų ir prekybos alkoholiu tvarką. Tik ryžtingi ir akivaizdūs valstybės veiksmai gali būti vertinami kaip tikrosios priemonės siekiant užtikrinti pamatines Lietuvos žmonių teises ir laisves.
Pridedamas Europos žmogaus teisių asociacijos kreipimasis.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovai:
| Saulius Arlauskas | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, K. Simonavičiaus universiteto teisės filosofijos profesorius, socialinių mokslų daktaras; |
| Alfonsas Augulis | Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vicepirmininkas, „Gervėčių“ klubo pirmininkas, Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas; |
| Antanas Buračas | LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys; |
| Vytautas Budnikas | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, „Pozicijos” vyr. redaktorius; |
| Bronius Genzelis | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” signataras; |
| Petras Grėbliauskas | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, teisininkas; |
| Vladas Kančauskas | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, dailininkas, skulptorius; |
| Stasys Kaušinis | Piliečių gynimo paramos fondo direktorius, Lietuvos Helsinkio grupės narys; |
| Jūratė Markevičienė | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narė, kultūros antropologė, paveldosaugos specialistė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė – ICOMOS narė; |
| Alvydas Pauliukevičius | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, medicinos mokslų daktaras, profesorius; |
| Romualdas Povilaitis | Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, docentas, humanitarinių mokslų daktaras; |
| Krescencijus Stoškus | Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkas, Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras; |
| Stasys Stungurys | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, Lietuvos Helsinkio grupės narys, buvęs disidentas. |
Dėl svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Lietuvos profesinėms sąjungoms
Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybai
Žiniasklaidai
LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ
KOORDINAVIMO CENTRO
PAREIŠKIMAS
2015 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Minėdama Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos sukakties dieną Europos žmogaus teisių asociacija (AEDH) kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas ir nacionalines žmogaus teisių organizacijas. Kreipimesi pabrėžiama, kad žmogaus teisės yra visuotinės ir nedalomos, kad pilietinės ir politinės teisės nėra svarbesnės už ekonomines ir socialines teises, kad ES valstybėse sparčiai didėja atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų, jose yra dešimtys milijonų bedarbių, milijonams europiečių šiuo metu gresia skurdas.
AEDH kreipimesi pabrėžia, kad skurdas ir socialinė atskirtis yra esminiai žmogaus teisių pažeidimai, skatinantys išnaudojimą, rasizmą, ksenofobiją, populizmą. Skurdas pažeidžia pamatines žmogaus teises, kurios įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, t.y. teisę gyventi oriai, nebūti niekinamam, naudotis visomis teisėmis ir turėti lygias galimybes.
Lietuvos žmogaus teisių asociacija (AEDH narė) ir Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, reaguodami į AEDH raginimą ginti prigimtines žmonių teises – teisę į orumą, laisvos asmenybės vystymuisi būtinas ekonomines, socialines, politines ir kultūrines bei kitas teises,
PAREIŠKIAME:
- šiuo metu kas trečia Lietuvos šeima gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos;
- dėl skurdo ir socialinės atskirties Lietuvoje plinta narkomanija ir alkoholizmas, daugėja savižudybių, yra šeimos, daugėja vaikų, augančių ne šeimoje arba nepilnoje šeimoje;
- skurdas yra pagrindinė smurto apskritai ir artimoje aplinkoje priežastis;
- dėl skurdo ir socialinės atskirties žmonės masiškai emigruoja iš Lietuvos; statistikos duomenimis, iš šalies jau emigravo beveik 900 tūkst. piliečių.
Įvertinę išvardytąsias socialines opas,
PABRĖŽIAME, kad didėjantis skurdas ir gyventojų socialinė atskirtis Lietuvoje rodo, kad vyksta didžiulis ir nuolatinis žmogaus socialinių teisių pažeidinėjimas, kuriuos valstybės institucijos turi pripažinti ir sutelktomis pajėgomis juos šalinti. Nepakanka reklaminių klipų, jautrių informacinių stendų, labdaros akcijų. Būtina koordinuoti valdžios veiksmus, kad valingos skurdo ir atskirties mažinimo programos vykdymas būtų kasdienėje kiekvienos valstybės institucijos darbotvarkėje.
PAŽYMIME, kad viešojoje erdvėje kai kurie politikai ir nevyriausybinės organizacijos nuolat eskaluoja moksliškai nepagrįstas žmogaus teisių iniciatyvas (eutanazijos įteisinimą, vaikų ankstyvojo lytinio (seksualinio) švietimą, Stambulo konvencijos ratifikavimą ir kt.). Tai yra nesąžiningas būdas nukreipti visuomenės dėmesį nuo svarbiausių žmogaus teisių pažeidimų, dėl kurių vyksta valstybės ir tautos bei visuomenės erozija.
RAGINAME Šalies Vyriausybę įvertinti įsipareigojimus, įrašytus 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programoje (2 prioritetas), kurie nėra tinkamai vykdomi (gyventojų socialinės atskirties rizika visuomenėje tik didėja), ir skurdą bei socialinę atskirtį mažinti realiai, o ne deklaratyviai, pvz., tuo pat metu liberalizuojant greitųjų kreditų ir prekybos alkoholiu tvarką. Tik ryžtingi ir akivaizdūs valstybės veiksmai gali būti vertinami kaip tikrosios priemonės siekiant užtikrinti pamatines Lietuvos žmonių teises ir laisves.
Pridedamas Europos žmogaus teisių asociacijos kreipimasis.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovai:
| Saulius Arlauskas | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, K. Simonavičiaus universiteto teisės filosofijos profesorius, socialinių mokslų daktaras; |
| Alfonsas Augulis | Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vicepirmininkas, „Gervėčių“ klubo pirmininkas, Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas; |
| Antanas Buračas | LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys; |
| Vytautas Budnikas | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, „Pozicijos” vyr. redaktorius; |
| Bronius Genzelis | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” signataras; |
| Petras Grėbliauskas | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, teisininkas; |
| Vladas Kančauskas | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, dailininkas, skulptorius; |
| Stasys Kaušinis | Piliečių gynimo paramos fondo direktorius, Lietuvos Helsinkio grupės narys; |
| Jūratė Markevičienė | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narė, kultūros antropologė, paveldosaugos specialistė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė – ICOMOS narė; |
| Alvydas Pauliukevičius | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, medicinos mokslų daktaras, profesorius; |
| Romualdas Povilaitis | Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, docentas, humanitarinių mokslų daktaras; |
| Krescencijus Stoškus | Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkas, Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras; |
| Stasys Stungurys | Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, Lietuvos Helsinkio grupės narys, buvęs disidentas. |
Dėl paramos Portalui
PORTALUI www.pozicija org. galite padėti skirdami 2% valstybei sumokamo gyventojų pajamų mokesčio iki gegužės 2 d.
KAIP UŽPILDYTI PARAMOS DEKLARACIJĄ:
1. Prisijunkite prie Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemos.
2. Meniu eilutėje, kairėje pasirinkite skiltį Pildyti formą.
3. Pasirinkite formą Prašymas skirti paramą.
4. Galite pildyti naują formą arba pildyti formą ankstesnės pagrindu. Formos kodas FR0512.
5. Spauskite „pildyti formą tiesiogiai portale“.
6. Užpildykite reikiamus laukus. Skiriant 1% arba 2% Pozicijos portalui Jums prireiks identifikacinio numerio (kodo):191925444. Tai žiniasklaidos portalo POZICIJA steigėjos – Lietuvos žmogaus teisių asociacijos kodas. Galima pažymėti, kad paramą skiriate iki 2020 m.! Tuomet deklaracijų Jums nereikės pildyti kelis ateinančius metus.
7. Jei klaidų nėra, spauskite „pateikti deklaraciją.
PARAMA
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos rekvizitai:
Laisvės pr.60 Vilnius,
Įm.kodas 191925444,
Atsiskaitomoji sąskaita LT 63 7044 0600 0113 9296 AB SEB bankas,
banko kodas 7044.
Nuoširdžiai dėkojame Jums už išreikštą pasitikėjimą ir paramą.
LŽTA yra Tarptautinės žmogaus teisių gynimo lygų federacijos (FIDH) narė ir Europos žmogaus teisių asociacijos (AEDH) narė.
Pozicija. 2015 m., Nr.2 (626)
LŽTKC pareiškimas dėl asmenų, bendradarbiavusių su KGB, paviešinimo….
Dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose….
Lietuvos NVO tarybos saulėtekis….
Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje….
Ar partnerystė yra šeima?.….
Skaityti…
Pozicija. 2015 m., Nr.1 (625)
Dėl taikdariškų pajėgų kontingento Ukrainoje…
Dėl Paryžiuje įvykdytų teroro išpuolių bei religijos, žodžio ir įsitikinimų laisvės….
Dėl vaiko teisių apsaugos ir Lietuvos piliečių teisių gynimo užsienio valstybėse….
Lietuvos NVO tarybos saulėtekis (Nevaldoma demokratija (1, 2)…
Dėl pedagogo ir jo auklėtinės santykių teisinio vertinimo įtakosviešajam interesui ir Lietuvos švietimo sistemai…
LVAT pripažino „Lietuvos Sąrašo“ ieškinį pagrįstu: mažų partijų nepriėmimas į rinkimų laidas LRT prieštarauja įstatymams…